Šį kartelį „Dvylikto Biliūnkalnio laiptelyje“ abiturientė, kuri žavi mūsų akis savo stiliumi, ekspresyvumu ir drąsa. Paskaitykite apie Gabiją Muchą!
Kokios charakterio savybės tave labiausiai išskiria iš kitų?
Uuu… Gal pasakyčiau vienas iš jų yra žingeidumas? Šiaip tai pažįstu daug žmonių, kurie yra smalsūs, bet palygint su savimi, tai neduok tu dieve… Būna, kad aš prieinu tokį etapą, kur netgi būnu tokia įkyri su savo tuo smalsumu. Gal vėjavaikiškumas irgi. Dauguma žmonių kai apibūdina mane, sako, kad aš savotiška, tai čia prie to tas vėjavaikiškumas, nes aš neturiu baimės, ką kiti žmonės apie mane galvoja ir tiesiog dažnai elgiuosi kaip noriu, nepaisau kai kurių dalykų, taisyklių, socialinių normų. Tai tas lengvas charakteris ir būtų panašus į vėjavaikiškumą.
Kokiose mokyklos vietose tave galima dažniausiai sutikti?
Prie Aistės (juokiasi), juokauju. Mane su Aiste ir Fausta dažniausiai rasite bibliotekoje arba prie pianino. Kartais būnu ir kitose vietose, bet jo, dažniausiai sutiksite mane su draugėmis bibliotekoje, kaip ir visus čiuju. Visi biliūniečiai-bibliniai.
Koks filmas, serialas ar knyga mokyklos tematika tau primena mūsų gimnaziją?
Neturiu idėjos bet norėčiau, kad ji būtų panašesnė į „Mirusių poetų draugija“(angl. Dead Poets Society) aš taip norėčiau, kad mūsų mokykla būtų va tokia su tokiu būtent mokytoju. Aš tokio mokytojo noriu ir su ta šutvele klasiokų, tobula būtų. Tikiuosi, kad gale niekas nenusižudytų (juokiasi) Spoiler alert!
Jei būtų tavo valia, kokiomis spalvomis nudažytumei mokyklos sienas?
Aš neprisimenu, kokios mūsų mokyklos sienų spalvos. Turbūt bandyčiau visa mokyklą padarytį kuo panašesnę į Dark Academia estetiką (jaunų žmonių subkultūra, kurios pagrindas yra nostalgiškos svajonės apie elitines studijas) visos spalvos galėtų būti priderintos taip. Man būtų toks didelis malonumas čia eiti ir mokytis, ar tiesiog chillinti, būti čia. Rudos spalvos atspalviai, tamsiai raudona, nes Dark Academia turi daug rudeniškų atspalvių.
O jei galėtum pakeisti mokyklos architektūrą, kokio laikotarpio pokyčius padarytum?
GOTIKA. Gotikinė architektūra yra vienas iš mano įkvėpimų. Gotika toks gražus dalykas. Tos detalės, tas smailumas, elegantiškumas, viskas, kas susiję su gotika yra labai skoninga. Labai daug visokių detalių ir tos spalvos, nu taip gražu…
Ko, tavo nuomone, trūksta gimnazijoje?
Tualetinio popieriaus, šiukšliadėžių irgi, savotiškumo. Dauguma žmonių šioje mokykloje turi to tokio savotiškumo. Bet atrodo, kad kiti bijo išsišokti, pasakyti savo nuomonę, o jei yra tų, kurie nebijo, va bibliotekoje būnantys žmonės, jie yra unikalesni .Tie, kurie vaikšto koridoriais yra santūresni. Norėčiau, kad to santūrumo būtų mažiau. Norėčiau, kad ši mokykla labiau būtų išsišokusi, ekspresyvumo trūksta. Tikrai yra žmonių, kurie nebijo saviraiškos, bet nepakankamai.
Gabija, pristatei savo tapybos darbą „1 kūrinio galerijoje“ ir tau pavyko ne tik parodyti savo kūrinį, bet ir suvaldyti auditoriją. Tavęs įdėmiai klausė, žiūrėjo, laukė tavo darbo. Ką tu patartum tiems, kurie svarsto parodyti savo kūrybą viešai, tačiau dvejoja. Kaip tu pati apsisprendei , kad nori parodyti savo kūrybą?
Nusprendžiau, nes man patinka dėmesys, tai koks geriausias būdas dar gauti dėmesio nei „1 kūrinio galerija“? Ten tavo kūrinys. Vienas. Nėra jokių kitų žmonių. Bet gali būti, kad nelabai aiškiai kalbėjau, todėl žmonės klausėsi, nes bandė mane suprasti . O kalbant apie dvejojimą, žinai, čia yra psichologinis dalykas, negaliu daug patarti. Čia panašu į nepasitikėjimą savimi ir jis nėra toks, kad va pasakiau patarimą ir jau padėjau žmogui, taip tikrai nebus. Tu turi tikrai dirbti su savimi, eiti iš komforto zonos. Patarimas būtų susirasti draugų, kurie nebijo to daryti, realiai priprasi prie jų ir tada tau tai pasidarys normalu. Šito gal mokykloje ir trūksta, tokio palaikymo.
Sako, kad raktas į kūrybiškumą yra vaikiškas naivumas. Ar tave kūryba ir saviraiška lydi jau nuo mažų dienų?
Ai taip, aš jau nuo mažens labai mėgau piešti, kažką kurti, labai mėgdavau išardyti daiktus ir vėl sukonstruoti juos į pradinę būseną arba belekaip, tai tas gal prisidėjo, bet kas didelę įtaką darė tai „Mano mažasis ponis“. Mano piešimas gal ir pagerėjo, nes aš nuolat piešdavau ponius, čia viena iš mano pagrindinių praktikų. Ir žmonės klausia „O, kaip tu gražiai pieši, ką tu darai, čia dėl dailės mokyklos taip?“ –ne, dėl ponių. Kai įsigilini į juos, tu jauti neapsakomą norą juos piešti ir kurti. Visi kūrybingi žmonės turi praeitį su „Mano mažasis ponis“.
Aš sakau, kad tavo stilius yra ir originalus, ir rafinuotas. Kaip tu kiekvieną rūbelį, smulkiausią aksesuarą priderini? Ar tu turi jau kažkokį planelį prieš miegą kaip viskas bus, ar leidi ryto spontaniškumui laimėti?
Ryto spontaniškumui. Jo, aš nesu žmogus, kuris planuoja, o jei planuoju, tai tik dėl malonumo ir niekada nesilaikau savo planų. Aš atsikeliu ryte, dažniausiai pasiimu kelnes ir tada viską bandau priderinti prie kelnių, o mano aksesuarai dažniausiai būna tokie patys, nes aš esu labai broke ir man žiauriai gaila pinigų.
Tai nepalaikai masinės pirkimo kultūros, geriau iš padėvėtų drabužių kažką rinksies?
Kai aš sakau, kad man patinka apsipirkinėti, aš neturiu omeny, kad einu į Babiloną, „H&M“. Nebent bus koks „ON SALE“. Tai jo, nepalaikau. Ir ypač tarp šios kartos žmonių yra populiaru visokie vintažiniai drabužiai. Tu tiek daug gerų dalykų gali rasti už žymiai mažesnę kainą. Ten yra pilna akmenų, bet tarp jų gali rasti ir deimantų. Žinai, nešlifuoti deimantai turi panašumų į akmenis.
Jeigu būtų stilingiausio mokytojo konkursas, kas, tavo nuomone, laimėtų?
Aš mėgstu svajoti ir būti su savimi, tai nelabai pastebiu savo aplinkos, bet ką pastebiu, tai Reginą Pipirienę. Ji tokia graži. Man patinka jos klasiškumas, ji turi tokį rafinuotą, elegantišką stilių. Būna, kad kartais pastebiu tikybos ir etikos mokytojos outfit‘us (angl. apranga), nes būna, kad ji labai mielai apsirengia, kitų nelabai prisimenu.
Ar turi dalykų, kurie tave įkvepia?
Mane gali įkvėpti viskas: meno kūriniai, muzika, gamta, knygos ir jų veikėjai... Būna, kad noriu atitikti kai kurių veikėjų standartus, nes kai patinka veikėjas, visos tavo mintys siejasi su jais. Mane dažnai žavi tie veikėjai, kurie turi išskirtinį stilių ar charakterio bruožų. Bet gal daugiausiai įkvėpimo gaunu iš interneto.
Ką tau dvylikos metų mokymosi ciklas padėjo suprasti apie save?
Kad esu savotiška. Man tai visai patinka, nebent esu prie tokių žmonių, kurie nepriima kitokių, tai tada jaučiu didelį diskomfortą.
Pabaigai, palinkėk kažko SAU ir savo bendraamžiams.
Linkiu visko nesureikšminti, nes žmonėms svarbiausia yra jie patys. Tai jo, nesijaudink taip gyvenime, nepriimk taip rimtai visko, tiesiog gyvenk ir viskas. Tos gyvenimo prasmės nelabai ir yra, bet dauguma žmonių ir turi vadovautis tuo, kad reikia būti laimingu.
Gabiją kalbino Ugnė Oznanskaitė
