Prieš pradėdami naują Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio sezoną, skubame paskelbti vasaros pradžioje vykusį pokalbį tarp mokyklą jau baigusios Tautvilės Mirklytės ir Kornelijos. Gero skaitymo!Ar galėtum pavadinti save keista?
Tikriausiai aš visą laiką save laikiau keista, neįprasta kitiems. Kiekvienas žmogus yra savaip keistas, turi savitų bruožų. Galbūt mano keistumas labiau pastebimas dėl išvaizdos, gal esu šiek tiek kitokia nei įprastai matomi žmonės.
Kas yra tikrasis grožis?
Pats žmogaus vidus, vidinės savybės, kurios atskleidžia, koks žmogus yra iš tikrųjų. Tai tikrai ne kaukė, kurią užsidedame mes visi, ir tikrai ne išvaizda. Tikrasis grožis yra būtent tai, kaip žmogus išreiškia save, tai, kas jis yra iš tikrųjų.
Ar manai, kad tikras grožis yra ir blogos žmogaus savybės?
Aš visą laiką sakau, kad be nakties tamsos nėra žvaigždžių, be tamsos nėra šviesos. Be blogųjų savybių galbūt niekas nepastebėtų visų gerųjų. Kartais būna, jog žmogus ilgą laiką daro blogą, bet vėliau padaro kažką gero ir tai yra gražu.
Prasmingiausias ar įsimintiniausias dalykas, kurį padarei šiais metais?
Net nežinau. Šiais metais įvyko tiek daug, jog negaliu išsirinkti. Įsimintiniausias įvykis buvo mano gimtadienis, kai mane netikėtai nusivežė į Panevėžį. Įsimintini ir patys elementariausi įvykiai, vakaras su draugais, kai tiesiog sėdime prieš mėnulį ir stebime, kaip debesys plaukia, kalbame apie debesų formas ir panašiai. Tada nieko daugiau nereikia, tik fantazuoti. Atrodo, kad visiškai nereikšminga smulkmenėlė yra įsimintina. Pavyzdžiui, pagalba senai moteriškei atidaryti spintelę „Maximoje“, nes ji nepasiekė. Aš tai įsiminiau. Kai kurios smulkmenos kartais daug įsimintinesnės nei didingi įvykiai. Dar vienas įsimintinas įvykis buvo tai, jog savo tėtį mokiau šokti valsą. Per dėdės gimtadienį kvailiojome ir jis leptelėjo, jog nemoka šokti valso, todėl pasakiau, jog pamokysiu (juokiasi).
Dažnai mėgsti keisti plaukų spalvą. Papasakok kodėl.
Tai priklauso nuo nuotaikos, tam tikros būsenos. Dabar nustojau dažyti plaukus. Daugiau nei pusę metų to nebedarau. Anksčiau per tą laiką būčiau kokis tris keturis kartus pakeitusi ją. Kai dažydavau plaukus, galvodavau, jog tai pabrėžia mane, mano išskirtinumą. Taip, tai, jų kirpimas, stiliaus keitimas priklausydavo nuo nuotaikų. Ta nuotaika buvo tokia, jog būtinai turėjau kažką savyje pakeisti, norėjau pokyčių, bet nežinojau kokių, todėl nuspręsdavau ką nors daryti su plaukais.
Ar manai, kad sprendimui nedažyti plaukų padarė įtaką ramybė, atėjusi į gyvenimą?
Ne, visiškai ne. Tiesiog nebemačiau tikslo, norėjau pabūti natūrali, norėjau, kad mano gyvenimas būtų pastovesnis, bet jis pasidarė dar labiau nepastovus ir atrodo, kad nuo plaukų spalvos tai nepriklauso (juokiasi).
Ką tau reiškia būti nepriklausomai?
Parodykit man bent vieną žmogų, kuris yra visiškai nepriklausomas nuo aplinkinio pasaulio ir aš jam nusilenksiu. Aš negaliu sakyti, kad esu nepriklausoma ir žinau, ką reiškia būti visiškai nepriklausomai. Manau, jog esame priklausomi nuo tų dalykų, kurie daro bent šiokią tokią įtaką mūsų gyvenimui. Dvylikta klasė baigta, esu nepriklausoma nuo tėvų. Na, taip, tai – laisvė, pagaliau esame atsakingi patys už save, bet visą laiką bus dalykų, nuo kurių būsime priklausomi. Nepriklausomas gali būti tik žmogaus vidinis pasaulis.
Keisčiausias pomėgis?
Turiu įprotį sužinojus keistą dalyką ar faktą googlinti ir aiškintis. Kartą žiūrėjau filmą ir jame pasakė, jog kamanės pagal aerodinamikos dėsnius neturėtų skraidyti. Taigi, perskaičiau tris mokslinius straipsnius apie tai, kad išsiaiškinčiau, kodėl jos gali skraidyti, kaip tai įrodyti. Taip kažkur perskaičiau teiginį, jog Jėzus nusižudė, todėl pradėjau diskutuoti ir filosofuoti apie tai. Jei kažkas man įdomu, žūtbūt turiu sužinoti. Dar darau keistus sąrašus, bet niekada jų nepanaudoju. Tai gali būti mano savybių, skaitytų knygų, mėgstamos muzikos, norimos pažiūrėti anime sąrašas. Esu zombių filmų fanatikė, zombiai man viskas ir nežinau kodėl (juokiasi).
Ar dažnai žiūri zombių filmus? Ką galėtum rekomenduoti mūsų mokiniams?
Kai tik randu kažką nematyto, įdomaus ar seno. Jie mane žavi tuo, kad yra visiškai idiotiški, labai kvaili ir juokingi. Jokios esmės juose nėra, žiūriu, jog atsipalaiduočiau, „išjungčiau“ smegenis. Jie yra tokie prasti, kad net geri. Dėl to man jie ir patinka. Jie bukai įdomūs. Įsimintiniausias „Zombių žemė“ arba „Numirėlių aušros“ naujesnė versija. Taip pat patiko „Gyvųjų numirėlių naktis“.
Šunys ar katės?
Šunys. Turiu katiną namie ir pastaruoju metu pastebiu, jog man ima labiau patikti katės. Anksčiau jų nekęsdavau. Mes turime ryžą, pūkuotą katiną, kuris šeriasi ir visur palieka savo plaukus. Aš jo tiesiog nekenčiu, nes jis per daug meilus. Man patinka katės ar katinai, kurie yra katiški, agresyvesni. O mūsų katinas prieina, pradeda murkti, laipioti ant manęs, apsikabina kaklą ir tupi. Tai labai miela, bet jis per daug meilus. Vienas mano svajonių šunų yra airių vilkogaudis. Kai buvau pirmokė, turėjau šunį, kurį pavadinau Žvaigždute. Žvaigždė ir dabar vienas tų simbolių, kurie man labai patinka. Ji kartą man pasiklydus miške išvedė iš jo.
Kaip įveiki baimes?
Kartoju sau, jog kad ir kas benutiktų, aš turiu tai padaryti. Dažnai atsipalaiduoju darydama kvailus dalykus. Kalbėdama viešai ar darydama ką nors kitą, laukiu, kad kas nors reaguotų į tai, kaip aš šneku, laukiu atsako, iš ko būtų galima žinoti, jog žmonės manęs klauso, svarbus bendravimas. Tada žinau, kad jie įprasti žmonės. Kontroliniams, egzaminams, viskam, ką reikia rašyti, niekada neturėjau jokios baimės.
Ko labiausiai pasiilgsi mokykloje?
Kai kurių žmonių. Tikrai pasiilgsiu Jurkėnienės, dailės mokytojos, savo lietuvių kalbos mokytojos Pipirienės. Man patiko jos ironija.
Iš kokios pamokos galėtum išėjus trenkti durimis? Ar tau visos pamokos patiko?
Drįsčiau teigti, jog tai - istorija. Iš dalies man patiko. Ji man nesisekė, nes neskaičiau namie, nenagrinėjau temų, nes žinojau, jog man istorijos nereikės ir egzamino nelaikysiu. Dėl šio nusiteikimo neturėjau motyvacijos mokytis, gilintis į istoriją.
Manai, kad yra geriau susitelkti į vieną dalyką ar išbandyti viską?
Manau reikia išbandyti viską, kol atrandame save. O kai randame save, reikia susitelkti į tą sritį, kuri labiausiai patinka. Kol nežinome, kas mes esame, ko norime iš gyvenimo, ką norime pasiekti, reikia bandyti viską drąsiai ir iš eilės. Bandyti vieną veiklą, kitą, daryti viską. Kai pamatysime kryptį, kuri patinka, kuri yra mums, tada galėsime visą save atiduoti tai krypčiai.
Tavo kryptis yra piešimas?
Manyčiau taip. Nors dar nesu visiškai atradusi savęs, kad ir kur eičiau, galvoju „o gal ne piešimas?“, bet visą laiką grįžtu prie to. Nuo pat vaikystės. Būna pertraukų, kai ilgą laiką nepiešiu, bet praėjus mėnesiui ar metams, visada grįžtu.
Kodėl nebaigei dailės mokyklos?
Man nepatinka, kai nurodo, ką piešti, taisyklės, nepatinka piešti pagal reikalavimus, tematiką, stilistiką.
Ar planuoji gyvenimą sieti su kinu?
Man tai buvo nuostabi patirtis ir įdomus procesas, bet tikrai žinau, jog nebūsiu režisierė ar scenaristė, nebent sukursiu ką nors savo malonumui. Po projekto pasikeitė mano požiūris į filmus. Kinas visada bus dalelė manęs, bet tikrai žinau, kad tai nėra mano sritis.
Kokia tavo kvailiausia baimė?
Aukštis, jog būsiu nutrenkta autobuso, jog kas nors nukris ant galvos ir scenos baimė. Kitų baimių neturiu. Žinau, tai kvaila, bet dažnai eidama per gatvę galvoju, jog nutrenks autobusas.
Sugalvok sau pravardę. Turi penkias sekundes.
Nežinau... Raganėlė (juokiasi)!
Ką patartum jaunesniems gimnazistams?
Nesusikoncentruoti tik į pažymius. Taip, pažymiai svarbu, mokytis irgi, bet tai nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Reikia rodyti geriausia, ką turi, bet nekovoti tik dėl pažymių, nes jie neapibūdina pačio žmogaus.
