„Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio“ rubrika vis pildosi ir pildosi... Paskaitykite apie sielos draugą, aktyvų žmogų - abiturientą Arną Žukauską.
Apibūdink save taip, kad kiti skaitydami galėtų suprasti jog čia- Arnas
Senas diedas dvyliktoko kūne.
Kaip jautiesi po anglų kalbėjimo? Kas nugalėjo: tu egzaminą ar egzaminas tave?
Jaučiuosi visai neblogai, pakliuvo neblogos temos, bet jaučiuosi nugalėtas egzamino. Ne todėl, kad buvo sunku, o tiesiog aš apie jį daug negalvojau, pasąmoniškai pavargau, nes žinojau, kad jis artėja. Nu, aš manau, kad aš nugalėjau egzaminą, bet egzaminas mane gerai apdaužė...
Koks mokytojas tau asocijuojasi su gimnazija?
Blemba, yra tikrai ne vienas mokytojas, bet pirmas, kuris dabar šauna į galvą yra Jūratė Musteikienė, bet aš manau, kad daug kas su manimi sutiktų, jog gimnazija nebūtų gimnazija be Kaziuko( technologijų mokytojo). Pasakai Musteikienė ir visi žino, kad čia ta, išprotėjusi mokytoja, kuri važinėja pas senelius ir į žygius vaikšto. Žinai, kai buvo tas medis mašinų aikštelėje, tai buvo Biliūno simbolis, dabar Musteikienė yra Biliūno medis.
Išskirk kelis savo klasės bičiulius su kuriais tau yra labai smagu. Jei gali, įvardink.
Nuo devintos klasės labai artimai bendrauju su Adrijana. Taip pat man patinka pokalbiai su Ervinu ir ypač tada, kai būnam kelionėse. Kalbam kartais visai nesąmones, nes aš po ilgos dienos dažniausiai miegu. Ale kalbam giliomis temomis. Šiaip man patinka pažvengti su visais, bet yra ir tokių su kuriais ir visus keturis metus nesu bendravęs.
Trys savybės, kurias gali išskirti bet kas kalbėdamas apie tave yra draugiškumas, aktyvumas ir universalumas. Kaip manai, ar draugiškumo galima išmokti?
Na, aš nesutikčiau, kad esu draugiškas, aš gan pesimistiškas ir mėgstu biški pasityčioti draugiškai. Aš manau, kad galima išmokti, gal ne kiek išmokti, kiek pradėti toleruoti žmones ir tada tu su jais pradėsi bendrauti. Bet pirma reikia juos tiesiog toleruoti.
Gerai, tęsiant apie tavo gerąsias savybes, skaitytojams noriu paminėti, kad su Arnu susipažinome prieš šešerius metus stovykloje. Gal tu galėtum pasidalinti įsimintiniausia veikla, nes tu daug savanoriauji, esi labai aktyvus, vedei stovyklas...
Mano pirmas vasaros darbas buvo stovyklos vadovo padėjėjas. Buvo įdomi patirtis, teko dirbti Šventojoj. Tos patirtys... Kiekviena buvo įdomi, kiekviena turėjo savų dalykų ir įdomybių. Buvo kelionė į Portugaliją, tai negaliu net lyginti su savanoriavimu miesto šventėje. Patirtys tave praturtina kaip žmogų ir ar jos būtų Lietuvoje, ar užsienyje, tu dedi indėlį į save. Buvo, aišku, ir tokių, kurių nekartočiau kaip kad savanoriavimas miesto šventėje.
Esi toks aktyvus, tačiau žinau, kad net ir patiems aktyviausiems reikia poilsio, Kaip atrodo tavo poilsio diena? Gal turi kokių ritualų?
Šiaip mėgstu daug vaikščioti, ypač su šuniu, bet jei esu labai išsekęs, tai pastaruoju metu pasiimu gitarą ir groju beleką. Kartais piešiu, bet čia jau toks atsibodęs dalykas ir klausau daug podcast‘ų( liet. tinklalaidžių).
Arnai, dabar esi brandus abiturientas, tačiau kiekvieną iš mūsų aplanko nostalgiški vaikystės prisiminimai. Koks filmas tave priverčia taip jaustis?
Aš labai daug filmukų esu matęs, nes mūsų šeimoje buvo tokia tradicija, kad išėjus bet kokiam filmukui, mes jį žiūrėdavom kino teatre, o filmas, kuris kelia man didžiausią nostalgiją yra „Trejetas iš Rūgpienio kaimo“.
Patvirtink arba paneik, kad aktyviausiems žmonėms yra sunkiausia išsirinkti ateities planelį. Ar pats jau turi kokių minčių?
Ateities planas yra mano didžiausias priešas. Manau, kad jis mane labiau daužo, nei anglų egzaminas. Nu aš turiu ateities planą: išvažiuoti mokytis į Norvegiją. Iš aplinkinių yra didelis spaudimas, jie bando mane atkalbėti. Aš bandau galvoti ir apie studijas Lietuvoje, bet protas tuščias. Nežinau. Sako, kad reikia daryti tai, kas tau neša laimę ir yra gerai apmokama, bet aš nežinau, kas tai galėtų būti....
Na ir pabaigai, ar galėtum kažko palinkėti visiems gimnazistams?
Grupė „Liūdni slibinai “ savo vienoje dainoje dainavo, kad reikia mylėti pabaigas, nes jos yra tik pradžios. Deja, to nežinome ir jos mums atrodo negražios. Čia ne vien abiturientams yra, o visiems. Tai reikia nebijoti pabaigų, nes kažko pabaiga yra kito dalyko pradžia. Aišku, liūdna, aš ir pats pagalvojau, kad va, aš jau išeinu, nebebūsiu mokykloje. Bet reikia galvoti, kad mokyklos baigimas yra tavo gyvenimo, savarankiško gyvenimo pradžia ir tada tas liūdesys pradingsta. Tai aš norėčiau palinkėti visiems ne tik liūdėti dėl pabaigos, bet ir džiaugtis, nes PABAIGOS YRA PRADŽIOS.
P.S Norėčiau pasiskųsti. Aš labai pykstu, kad dar nėra šimtadienio video įkelto į „YouTube“.
Arną kalbino Ugnė Oznanskaitė
