„Dvyliktame Biliūnkalnio laiptelyje“ abiturientas, kurį pažįsta visa mokykla. Informatikos dievas, buvęs LMP delegatas ir tiesiog visų draugas – Kasparas Zulonas. Pokalbyje – apie jį patį, LAN‘ą ir mokyklą. Kasparą kalbino Titas. Labas, Kasparai, pradėkime nuo to, kad lapkričio 2d. mokykloje organizuojamas LAN turnyras. Gal gali šiek tiek papasakoti apie jį, kodėl verta paaukoti dieną atostogų ėjimui į mokyklą?
Na šitas renginys, visų pirma, yra skirtas grynai geimeriams, kad skatintume E-sporto kultūrą tiek Lietuvoje, tiek Anykščiuose. Šiais laikais vis dėl to mes pradedame suprasti, kad kompiuteriniai žaidimai nėra vien tik blogis. Kaip visada buvo galvojama, kad šachmatai yra reikalaujantys daug logikos, tai dabar einame prie tokios išvados, kad ir kompiuteriniai žaidimai nėra toks blogas dalykas. Jie iš žmogaus reikalauja loginio mąstymo, strategiškumo ir šiuo renginiu norime tiesiog pritraukti žaidėjus į Anykščius, kad atvažiavę iš kitų miestų šiek tiek pamatytų ir mus, o anykštėnus skatiname tobulėti ir neatsilikti nuo Lietuvos lygio šioje srityje ir tiesiog suorganizuoti tokį renginį, kuriame visiems būtų smagu.
Visi puikiai žino, kad Kasparas – mūsų mokyklos informatikos žvaigždė, vien turnyro serverių nebūtų be Tavęs. Ar žadi sieti savo ateitį su informatika?
Tai čia kas be ko. Realiai kito kelio ir nebėra. Jau nuo pat mažumės viskas siejasi su informatika ir technologijom. Viskas prasidėjo nuo kokių 6 metų, kai gavau pirmą kompiuterį. Kas keista, kad internetą gavau labai labai vėlai. Kompiuterį gerą irgi vėlai. Todėl, galbūt, ta technologijų stoka, kai buvau mažas, privedė prie to, kad dabar labai domiuosi informatika, technologijom ir panašiai. Šita sritis yra vienas mano gyvenimo variklių, kuris dažnai mane ir motyvuoja kažką apskritai daryt.
O ko tikiesi po 10 metų?
Iš savęs? Šiaip įdomus klausimas. Tikiuosi nemažai, lūkesčiai yra nemaži, bet sunku pasakyti, bus matyti. Daug ko gali nutikti, net nežinai kas gali po metų nutikti, o dešimt metų yra gan didelis laiko tarpas...
Kaip apibūdintum save?
Savanaudis, naivus, per daug pasitikintis savimi ir kartais toks savimyla biškį.
Ar liūdna bus atsisveikinti su mokykla? Ką Tau reiškia biliūnkė?
Šiek tiek neliūdna, nes pagaliau baigsiu mokyklą ir pagaliau galėsiu daryt daugiau ką aš pats noriu, o ne ką mokytojai man aiškins daryt. Žinoma, mokytojai yra superiniai ir išmokina visokių dalykų, bet kartais norisi kai kuriuos dalykus įsigilint labiau. Aišku, mokyklos pasiilgsiu, nes yra šaunių dalykų – visa atmosfera, draugai, naujos pažintys, patirtys ir jo, labai linksma.
Koks įsimintiniausias įvykis joje?
Daug įvyko visko... Įsimintiniausias? Galbūt apie bloguosius nekalbėsiu, bet apie gerąjį pakalbėsiu. Gerasis tai yra mano išrinkimas į Lietuvos mokinių parlamentą. Šitas įvykis tikrai mane šiek tiek pakeitė. Pats Lietuvos mokinių parlamentas daug kuo mane pakeitė. Išmokau laisviau kalbėt, sužinojau, kaip visi dalykai gyvenime sukasi. Tapo lengviau derint reikalus su kokiais nors žmonėmis. Tiesiog išmokau komunikuoti ir tai man labai patiko.
Koks žmogus mokykloje tave labiausiai motyvuoja?
Nežinau, aš pasakyčiau, kad mokykla netgi demotyvuoja. Man bent jau taip atrodo labiau. Na yra iš mokytojų, kurie motyvuoja, bet aš daugiau mokykloje jaučiu demotyvacijos.
Ko čia labiausiai pasiilgsi?
Ko pasiilgsiu? Tokių ramių pasisėdėjimų, pasikalbėjimų su draugais, jaukios atmosferos, tiesiog ramių pasikalbėjimų, pajuokavimų su mokytojais ir tokių panašių dalykų.
Gal turi gyvenimo moto?
Ojj, daug aš moto turiu... Pala, tuoj pasakysiu... (Traukia telefoną ir ieško užrašuose). „Remkis praeitim, gyvenk ateitim ir niekad negalvok apie dabartį“ – kažkas tokio.
Ko palinkėtum būsimiems dvyliktokams ir visai mokyklos bendruomenei?
Palinkėčiau labiau mokytis, nes to reikia, ir gerai išlaikyti egzaminus. O mokyklos bendruomenei linkiu, kad tiesiog visi būtų aktyvesni. Nes šiaip Biliūno mokiniai dabar yra šiek tiek tokie apmirę, kaip pastebiu. Na, dabar jau truputį jau jaučiasi tas pagyvėjimas, bet matysim kaip bus. Bet bent jau palyginus kai aš atėjau į Biliūną, tai aktyvo buvo žymiai daugiau.
Ačiū tau, Kasparai.
