Tęsiame rubriką „Dvyliktas Biliūnkalnio laiptelis“, kurioje šiuokart ypatingas svečias – abiturientas Mindaugas Stankevičius. Mūsų parlamento garbės narys, visų galų meistras, žmogus, be kurio mokykla tikrai būtų kitokia. Mindaugą kalbino Šarūnas.Sveikas, Mindaugai, papasakok šiek tiek apie save
Na ką galiu pasakyt. Esu anykštėnas, mokausi Jono Biliūno gimnazijoje, dvyliktoje klasėje, laisvalaikiu turiu gan nemažai hobių, o pats pagrindinis iš jų būtų žvejyba. Taip pat lankau šokių būrelį mokykloje ir sportuoju, užsiiminėju karate. Aišku, reikia laiko rasti ir mokslams.
Kokiais trim būdvardžiais apibūdintum save?
Nežinau, galbūt draugiškas, linksmas ir kartais nekantrus. Šiaip gan sunku pačiam save apibūdint, reikėtų klausti kitų nuomonės dėl šito reikalo.
Niekam mokykloje nėra paslaptis, kad Tavo slapyvardis/pravardė yra Zebras. Ar galėtum praskleisti paslapties šydą ir atsakyti, kodėl gi tokia pravardė?
Šiaip ši istorija gan ilga, tai galiu ir išsiplėsti. Atsimenu kaip šiandien: buvo 96-ųjų metų vasara, ankstyvas saulėtas rytas...(juokiasi)
Ne, jeigu rimtai, tai gal penktoj-šeštoj klasėj, kai mokiausi Antano Vienuolio gimnazijoje, su klasiokais tiesiog prieš kūno kultūros pamoką šnekėjomės ir kažkaip „iš kalbos“ vienas klasiokas mane pavadino Zebru. Nuo to laiko šios pravardės jau gal kokius 6 metus negaliu atsikratyti.
Ir ar patinka tokia pravardė? Netrukdo, kad net mokytojai taip vadina?
Na, aš kažkaip susigyvenau su ja, nematau problemos, kaip kam patogiau, taip tegu ir vadina. Beje, ne tik mokytojai, bet ir tėtis kartais taip kreipiasi (juokiasi).
O kur dabar tas įžymusis klasiokas, davęs tokį garsų pseudonimą?
Šiuo metu, jeigu neklystu, mokosi proftechninėje mokykloje...
Apie JBG:
Kokie Tavo tikslai šiais mokslo metais?
Na tai tūrbūt gerai pasiruošti egzaminams, nes nu reikia kažkaip juos išlaikyti. Žinoma, nesusipykt su mokytojais ir stengtis bendradarbiaut, kad pasiekčiau kuo geresnius rezultatus.
Su kuo žadi sieti savo ateitį?
Tikriausiai su fizika. Šiaip konkrečiai dar nesu nusprendęs, neapsisprendžiu tarp transporto priemonių inžinerijos ir aviacijos inžinerijos. O šiaip labiausiai tai mane traukia į Kauną, Kauno technologijų universitetą.
Jau praėjo visas rugsėjis. Ar galėtum teigti, kad dvyliktoje klasėje mokytis yra žymiai sunkiau negu kitose klasėse?
Žymiai. Žymiai žymiai žymiai žymiai sunkiau...
Vėl tie patys trys žodžiai, bet apibūdinantys mūsų gimnaziją:
Sudėtingas klausimas, aš gal labiau ne žodžiais, bet dalykais apibūdinsiu mokyklą:
1. Esantys čia žmonės ir mokiniai tikrai sukuria nuostabią aplinką.
2. Mokytojai. Tikrai yra tokių mokytojų, kurie dėl tavęs pasiruošę padaryti daug gero.
3. Pati aplinka. Gan gražu ir faina šioje mokykloje.
Ar galėtum išskirti įsimintiniausią įvykį biliūnkėje?
Reiktų pagalvot... Galbūt visi organizuoti renginiai. Jų metu susipažinau su tiek naujų žmonių ir užmezgiau labai vertingų pažinčių. Buvo labai smagu...
Ko labiausiai pasiilgsi baigęs mokyklą?
Labiausiai tai tikrai pasiilgsiu visų klasiokų, kurie per visą mokyklos kelią padeda smarkiai judėti į priekį.
Koks žmogus mokykloje labiausiai motyvuoja dirbti?
Drąsiai galiu teigti, kad mokytoja Musteikienė. Nes, jei atvirai, tai per istoriją mes patinginiaujam... Mokytoja tris klasiokus linksmai vadina „durnių laivu“ todėl, kad jie paprasčiausiai nieko neveikia per pamoką, bet kai užmotyvuoja kartais mokytoja, tai tikrai mažai nepasirodo. Susipranti, kad reikia mokytis...
Gal turi gyvenimo moto? Koks jis?
Konkrečiai neturiu, bet stengiuosi vadovautis tokiu dalyku, kad reikia daryti taip, kad nei tau, nei tavo draugams nebūtų gėda.
Pabaigai – ko palinkėtum būsimiems dvyliktokams?
Mokytis mokytis ir dar kartą mokytis. Tikrai paklausykit.
