Pristatome naują rubriką „Dvyliktas Biliūnkalnio laiptelis“. Čia mes pakalbinsime mokyklos vyriausiuosius: Dvyliktokus.
Šį kartą bendravome su Tomu Mažvila, 100-dienio apdovanojimuose gavusiu protingiausiojo nominaciją.
1. Neseniai vykusioje π dienoje pasakei 101 skaičių po kablelio. Kaip Tau tai pavyko?
Iš tiesų nėra tai taip sunku. Turėjau sistemą, kuri padėjo atsiminti skaičius. Išmokti man prireikė gal 2 valandų...
2. Kokia, jei ne paslaptis, tai sistema?
Skaičius paverčiu raidėmis ir vaizdais. Vasarą aš buvau išsikėlęs tikslą sudėlioti Rubiko kubą užrištomis akimis. Tam reikia prisiminti daug kombinacijų, todėl domėjausi, perskaičiau tris knygas apie atmintį. Susikūriau sistemą, kai kiekvienam skaitmeniui priskiriu po raidę, o po to raides verčiu vaizdais. Pavyzdžiui, skaičius 9 ir 8 paverčiu raidėm B ir V. Iš B ir V sudarau žodžių junginį, tarkim, Balerina Vemia. Tokį ryškų vaizdinį daug lengviau atsiminti, nei paprastus skaičius. Tada šį vaizdą padedu, pavyzdžiui, savo kieme. Taip susidarau įvairių vaizdinių žemėlapį po visą miestą...
3. O ką pasakytum tiems, kurie sako, kad tiek skaičių mokytis yra beprasmiška?
Taip tikrai nėra. Toks mokymasis lavina ne tik atmintį, bet ir vaizduotę. Juk reikia sugalvoti nemažai ryškių, įsimintinų vaizdų.
4. Kokią didžiausią skaičių porą gali mintinai sudauginti?
Dabar tikrai negaliu pasakyti... Anksčiau žaisdavau tokį žaidimą, ,,Matmintinis“, kur reikėdavo per tam tikrą laiką apskaičiuoti vis didesnius skaičius, tai buvau kažkur geriausių dešimtuke, bet dabar jį apleidau. 11 – 12 klasėse viską skaičiuojam su skaičiuotuvu, tai net parduotuvėj kainoms suskaičiuoti išsitraukiu telefoną...
5. Ar tiesa, kad 12 klasėje žymiai sunkiau nei 11-oje?
Nėra sunku, jei mokeisi ir 11-oje klasėje...
6. Ar seniai domiesi matematika?
Nuo tada, kai mokykloje pradėjau ją mokytis.
7. Tikriausiai ir savo ateitį planuoji sieti su matematikos mokslu?
Tikrai ne. Matematika man patinka, bet nežadu jos mokytis, nes baigus mokslus būtų galima dirbti tik nuobodų buhalterinį darbą arba būti matematikos mokytoju. Aš to nenoriu ir perspektyvos ne kokios. Planuoju studijuoti fiziką arba inžineriją. Fizika yra mano svajonė, bet tam reikia labai gerų egzaminų rezultatų...
8. O kuo skiriasi fizika nuo matematikos?
Baigus fizikos mokslus galima dirbti inžinerijos srityje, įvairiose įmonėse, lazerių gamyboje. Būtent lazerių gamyboje labiausiai norėčiau dirbti.
9. Kuo dar, be matematikos, domiesi?
Domiuosi aviamodeliavimu. Taip pat, kaip jau minėjau, Rubiko kubo dėliojimu. Anksčiau žaidžiau futbolą, dabar jau ne, nes pasidarė nebeįdomu. Dar lankau karate.
10. Koks Tavo gyvenimo moto?
Vieno tokio nėra, bet nusistačiau tam tikras taisykles, kurių stengiuosi laikytis. Visas jas turiu telefone susirašęs, pastaruoju metu daug ką į jį užsirašau. Kelios iš jų būtų: ,,Nešvaistyk laiko veltui“, ,,Neapkalbinėk kitų“, ,,Visada šypsokis“, ... Šias taisykles susikūriau vienuolikoje klasėje per naujus metus. Nuo tada stengiuosi jų laikytis, nors ne visada pavyksta...
11. Vienas žmogus man sakė, kad geriau istorijos, o ne matematikos egzaminas būtų privalomas, nes matematikos žinias nelabai galėsim pritaikyti realiame gyvenime. O kokia Tavo nuomonė?
Pritariu, kad istorijos žinios yra svarbius. Tačiau reikalinga ir matematika, nes ji ugdo loginį mąstymą.
12. Ko palinkėtum tiksliukams ir ką pasakytum tiems, kurie matematiką laiko velnio išmislu?
Tiksliukams linkiu nesusitelkti ties vienu dalyku, domėtis ir kitais. Taip pat sportuoti, užsiimti aktyvia veikla. Nors atrodo, kad kai sportuoji švaistai laiką ir vietoj to galėtum kažką protingo padaryti, bet taip nėra. Kiekvienas dalykas sustiprina vienas kita, nors ir atrodo, kad jie yra visai nesusiję. Manau, kad man neblogai sekasi matematika, nors pabaigiau muzikos mokyklą. Taigi tiksliukams palinkėčiau daugiau domėtis kultūra, menu. O tiems, kurie laiko matematiką velnio išmislu linkiu vis tiek ją mokytis, nes jos tikrai prireiks.
Ką Tau reiškia žodis...
Tėvynė - tai pareiga mokytis, dirbti, gyventi tėvynei.
Olimpas - man asocijuojasi su visu sportu, ne tik su olimpinėm žaidynėm. Ir dar, žinoma, su Olimpo kalnu.
Miegas – yra labai reikalingas dalykas. Buvo laikas kai miegodavau po kokias šešias-septynias valandas. Tada ateidavau į mokyklą pavargęs, būdavo sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį. Grįžęs namo bandydavau atsigauti, pravegetuodavau visą dieną nieko gero nepadarydamas, tada iki vėlumos darydavau namų darbus, nes juos padaryti vis tiek reikia ir vėl pamiegodavau tik kelias valandas... Buvau į tokį ratą įsisukęs kelias savaites, kol atėjo ilgasis savaitgalis. Išsimiegojau ir viskas grįžo į normalias vėžes.
Atvirumas – ne visada gerai. Anksčiau buvau labai atviras, bet supratau, kad ne su visais reikia tokiu būti. Išimtis draugai ir artimieji, su jais visada reikia būti atviram.
Sunkumai – reikalingi, nes kitaip nebūtų įdomu gyventi.
Parengė Gabija Matijaškaitė