O per mokyklos jubiliejų tikrai netrūko tos dvasios - sėkmės pamokos, mokytojų ašaros, kompozicijos, vaidinimai, o jej! Ko tik nebuvo…
Jau iš pat ryto mokiniai su kaklaraiščiais, dailiausiais mazgais surištais, marškiniais sukamšytais - aš turbūt vienintelis tądien į mokyklą nuėjau su treninginėmis kelnėmis - ššš… Nors, tos kelnės pravertė šokių pamokai su D. Meškausku, mūsų mokyklą baigusiu mokiniu, tos dienos „sėkmės mokytoju“. Jis buvo tik vienas iš visų garbės galerijos žmonių, atvykusių pravesti po pamoką kiekvienai klasei. Mokytojai dalinosi savo patirtimi, „laimės formulėmis“ ir viskuo, kas jiems pravertė vėliau gyvenime.
Jubiliejus be jokios vakaro programos? „Tikrai ne“, tau pasakytų gimnazistai, mokytojai ir visa gimnazijos bendruomenė. Be jų niekas nebūtų vykę - nei spektaklis „Po vienu stogu“, kurio viena iš pagrindinių veikėjų itin nuodugniai domisi įvairiais krūmais.... Nei mokyklos svečių kalbos, kurių metu gavom piniginį čekį nuo savivaldybės (ar tik direktorė ne su nauja mašina važinėja?), nei, muzikinė - literatūrinė kompozicija, kuri net mokytojai Musteikienei ašarą išspaudė…Visa tai tik mūsų pačių dėka! Tad ačiū visai mokyklos bendruomenei, jūs visi buvote nuostabūs! Belieka laukt šimtmečio!
