» » Interviu su Kristina
Informacija apie naujieną
  • Peržiūrėjo: 2490
  • Autorius: Mantvydas
  • Data: 30-12-2011, 20:56
30-12-2011, 20:56

Interviu su Kristina

Kategorija: Naujienos

Šie metai mūsų gimnazijos sporto gyvenime, manyčiau, yra neeiliniai, nes galime pasidžiaugti turėdami du mokinius olimpiečius. Į Lietuvos rinktinę, kuri dalyvaus I jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse Insbruke, pateko netgi du mūsų mokyklos gimnazistai : Kristina Kazlauskaitė ir Jaunius Drūsys. Abu atstovaus slidinėjimo rungtyse. Kadangi Kristina mano bendraklasė, nutariau ją pakalbinti apie šį tikrai nemenką laimėjimą.

Papasakok apie save. Kas pastūmėjo sportuoti, juk bandei daug visokių veiklų? Ir kodėl būtent pasirinkai slidinėjimą?

Visa istorija prasidėjo, kai dar pradinėse klasėse žaisdavau futbolą su berniukais. Paskui, penktoje klasėje, vyko tarpklasinės futbolo varžybos ir, aišku, aš ir vėl buvau vienintelė mergaitė komandoje. Po rungtynių mano dabartinis treneris Algis Drūsys pakvietė mane į slidinėjimo būrelį. Sakė, kad žaisim futbolą, bėgiosim... Apie slidinėjimą nieko nesakė. Po to atėjo žiema. Pirmą kartą atsistojau ant slidžių ir...sulaužiau lazdą. Bet, treneris sakė, jog kaip per pirmą treniruotę man sekėsi labai gerai. (juokiasi)

Paskutinis ir didžiausias tavo laimėjimas – patekimas į jaunimo žiemos olimpines žaidynes. Kaip tai pasiekei?

Pirmiausia užsibrėžiau tikslą patekti ir jo atkakliai siekiau. Aišku, reikėjo daug ir sunkiai dirbti. Švedijoje ir Suomijoje vyko stovyklos. Vien Švedijoje keturios atrankinės varžybos. Nemėgstu girtis, bet laimėjau keturias iš keturių.

Visur buvai pirma?

Taip... Reikėjo varžytis su metais vyresne uteniške. Varžybose startuoja daug vyresnių merginų ir kai esi jaunesnė, daug sunkiau pasiekti geresnį rezultatą, užimti aukštesnę vietą. Laimėjus visus startus važiavau į suaugusių varžybas kitame mieste. Buvo tikrai sunku. Vis dėlto, nors Olimpiadoje bus mano bendraamžės, stengsiuosi dar geriau pasirodyt.

Kokios emocijos apėmė, kai patekai?

Jau trasoje pagalvojau „Pagaliau, pagaliau!“. Liko mažai, bet dar reikėjo pakentėti. O po finišo atsipalaidavau. Keista, tačiau nebuvo to kažkokio džiaugsmo, kad gerai pasirodžiau.

Kokia buvo aplinkinių reakcija?

„Per žinias neparodė...“ (juokiasi) Šiaip nelabai gyriausi, net klasės draugai ne visi žino... Šeimyna labai džiaugiasi ir serga už mane, tai pat pasveikino mokytojai.

Ar nepavargsti nuo tokio gyvenimo ritmo? Daug treniruočių, o ir vasarą niekas neduoda tau atsipūsti, taip pat treniruotės, varžybos...

Kai labai nori – viskas įmanoma. Prie to jau įpratau, tik truputi sunkiai sekasi su mokslais. Išvažiuojant į stovyklas, pasiimu knygų, kad daug nuo klasės draugų neatsilikčiau. Laisvalaikio, poilsio draugų norisi labai, bet yra nelabai daug.

Tai kokie artimiausi įvykiai laukia dabar?

Vyksime į stovyklą Čekijoje dviems savaitėms. Sausio 10d. atvyksime į olimpinį kaimelį, o 17-19 dienomis bus patys svarbiausi mano gyvenimo startai... (šypsosi)

Dėkoju Kristinai už pokalbį.
Lauksime tavęs sugrįžtant, bei linkime sėkmės trasoje!


Interviu parengė Inga Juodelytėскачать dle 10.3фильмы бесплатно

Rašyti komentarą

Vardas:*
El. paštas:*
Komentarai:
Įveskite kodą: *