Bilūnkalnio laiptelis sugrįžta! Šįkart – su dar įdomesniais klausimais, naujomis abiturientų istorijomis ir šviežiomis nuotaikomis. Kiekvienas iš jų – vis kitoks, bet vienodai įkvepiantis. Prie interviu šį sezoną prisideda ir mokytojai – jie ne tik džiaugiasi savo mokiniais, bet ir padeda pristatyti juos iš arčiau, dalindamiesi įžvalgomis bei šiltais žodžiais apie kiekvieną pašnekovą. Titas Jonas Paužuolis – Jono Biliūno gimnazijos abiturientas, išsiskiriantis savo ramia laikysena, pagarbiu bendravimu ir nuoširdžiu atsidavimu tam, kas jam svarbu.
• Kaip pats apibūdintum savo asmenybę trimis žodžiais? Ar tie žodžiai pasikeitė per mokyklos metus?
- Kiekvienas žmogus skirtingai galvoja apie mane, bet aš manau, kad esu kūrybiškas, bet kūrybą išreiškiu ne mokykloje, o garaže, kadangi esu švelniai pasakius ,,garažinis“. Esu šiek tiek tingus, ką tikrai pastebėjo mokytojai dėl neatliktų namų darbų bei nedarytos kūno kultūros. Galbūt esu optimistiškas, nes daugumoje sudėtingų situacijų stengiuosi įžvelgti ir gerąją pusę. Manau, kad per mokyklos metus šios būdo savybės pasikeitė, bet labiausiai pasikeitė optimistiškumas, nes pradėjau labiau pasitikėti savimi.
• O Kas tau padėjo labiau pasitikėti savimi?
- Man labiausiai pasitikėti savimi padėjo tėvų palaikymas ir mokytojų motyvacija.
• Koks mokytojas ar mokytoja gimnazijoje tau labiausiai išsiskyrė ir patiko?
- Mano mėgstamiausia mokytoja yra Eglė Taleišienė, nes su ja visai neblogai sutariu. Tai yra žmogus, turintis labai gerą humoro jausmą, sugeba motyvuoti siekti geresnių rezultatų bei labai įdomiai veda fizikos pamokas.
• Pastebėjau, kad domiesi transporto priemonėmis ir tai yra vienas iš tavo pomėgių. Jei galėtum visam gyvenimui pasirinkti tik vieną transporto priemonę – kokią pasirinktum ir kodėl būtent ją?
- Šiuo metu pasirinkčiau automobilį BMW, nes BMW nėra tiesiog transporto priemonė, su kuria gali nusigauti nuo taško A iki taško B, BMW yra automobilis, kuris suteikia emociją bei adrenaliną ir yra vairuotojo poezija.
• Nuo kada prasidėjo tavo susidomėjimas transporto priemonėmis? Papasakok plačiau, kaip šis pomėgis augo bėgant metams.
- Viskas prasidėjo dar darželio laikais, kai pilni namai buvo Hot Wheels modeliukų, kai juos nešdavomės į darželį, lenktyniaudavome, lygindavome, kurio mašinėlė yra geresnė. Vėliau Hot Wheels keitė dviračiai, riedlentės, paspirtukai, riedžiai. Pats juos remontuodavau, tiuninguodavau. Pamenu, buvau labai susidomėjęs BMX dviračiais, kuriuos turėjau gal keturis, su jais buvo daug traumų bei nuostabių atsiminimų. Dar vėliau, kai suėjo penkiolika metų, iš karto išsilaikiau AM kategorijos teises ir tapau motoroleristu. Motorolerių laikus pamenu, kaip pačius smagiausius, nes tuo laiku buvome sukūrę klubą ,,Anykščiai stunt". Beveik kiekvieną vakarą susirinkdavome ir lėkdavome žadinti miesto ir erzinti pareigūnų. Pirkdavau, remontuodavau ir parduodavau mopedus, tai buvo mano hobis. Išaugus iš motorolerių eros ir sulaukus aštuoniolikos metų, išsilaikiau B kategorijos teises ir pradėjau važinėti automobiliais. Savo pirkimo/pardavimo hobio niekur nepaleidau, tik iš mopedų perėjau į automobilius. Per visą gyvenimą esu turėjęs apie 20 transporto priemonių ir tai tikrai dar negalutinis skaičius.
• Ar manai, kad tavo pomėgis transportui ir transporto priemonėms gali virsti profesija? Ką planuoji veikti po mokyklos baigimo?
- Esu 100% įsitikinęs, kad šis pomėgis ateityje virs mano nuolatiniu darbu, kuris nebus tik nuobodus darbas, bet ir mano hobis. Esu garantuotas, kad nuo mechanikos niekur nedingsiu. Dabar turiu svajonę - baigus mokyklą studijuoti Lietuvos Inžinerijos kolegijoje Orlaivių sistemų inžineriją.
• Kuri vieta Jono Biliūno gimnazijoje tau labiausiai patinka? Gal turi su ja susijusį prisiminimą ar istoriją?
- Labiausiai patinka fojė, nes ten praleidžiu daugumą pertraukų. Ten susitinku su bendramoksliais, kur dalijamės įspūdžiais, naujomis idėjomis. Labiausiai atsimenu tą dieną, kai su mokyklos parlamentu rinkome mokyklos prezidentą. Su draugu buvome apsauginiais ir užtikrinome tvarką rinkimų metu!
• Kaip jauteisi prieš pirmąją VBE dalį? Kurio egzamino rezultatai tave labiausiai nustebino – teigiamai ar neigiamai?
- Prieš pirmąją VBE dalį labai jaudinausi, kad teks laikyti egzaminus ankščiau nei galvojau. Mane labai maloniai nustebino, nes iš lietuvių ir matematikos gavau tikrai neblogus vertinimus. Manau, kad tokia egzaminų sistema yra gerai, nes žinodamas pirmos VBE dalies egzaminų rezultatus, gali ramiau ruoštis antrajai daliai.
• Jei galėtum susitikti save devintoje klasėje, kokį patarimą sau duotum? Kaip manai, ar toks patarimas galėtų padėti ir kitiems būsimiems arba jau esantiems gimnazistams?
- Sutikęs save devintoje klasėje galėčiau patarti būti drąsesniam ir klausti mokytojų, jeigu kažkas yra neaišku. Daugiau skirti laiko mokslams bei užklasinei veiklai. Manau, kad mano patarimas yra aktualus visiems.
• Ką Tau reiškia mokytis paskutinius metus Jono Biliūno gimnazijoje? Kokių emocijų ar prisiminimų ji tau palieka?
- Mokytis paskutinius metus Jono Biliūno gimnazijoje man reiškia užbaigti vieną labai svarbų gyvenimo etapą. Atrodo, kad dar visai neseniai buvau tas sutrikęs pirmokas, o dabar jau ruošiuosi išeiti. Šie metai pilni įvairių emocijų, džiaugsmo, nostalgijos, truputį ir baimės dėl to, kas laukia toliau. Ši gimnazija suteikia tik gerus prisiminimus, nes čia buvo praleista daug įdomių dienų.
• Ar yra buvęs koks nors įvykis su tavo turėta transporto priemone, kuris tave stipriai pamokė ar paliko įspūdį? Papasakok apie tai plačiau.
- Buvo daug įvairių įvykių. Apie kai kuriuos įvykius net nelabai galiu pasakoti viešai. Įsimintiniausias įvykis nutiko praeitą vasarą, kai vakare su draugu išvažiavome į miestą su motoroleriu Gilera pasivažinėti. Netikėtai sukant posūkį paslydo priekinis ratas ant žvyro ir abu kritome ant žemės. Atsimenu tik tiek, kad dėl sužeistos kojos mane išvežė į ligoninę. Po avarijos dvi savaites negalėjau vaikščioti. Šis įvykis pamokė, kad reikia įvertinti slidžią kelio dangą ir pasirinkti saugų greitį. Tai buvo viena iš įsimintiniausių situacijų, kurią tikrai atsiminsiu visą savo gyvenimą.
• Kokia tavo asmeninė mintis, kuria norėtum užbaigti šį interviu – galbūt tai žodžiai, kurie tau pačiam padėjo per mokyklos metus?
- Maži žingsniai veda prie didelių dalykų. Šiais žodžiais sau ir kitiems norėčiau palinkėti siekti tų tikslų, kuriuos esate numatę!
Apie Titą pasikalbėjau ne tik su juo pačiu, bet ir su jo fizikos mokytoja Egle Taleišiene, kuri mielai sutiko atsakyti į kelis klausimus ir pasidalijo savo įžvalgomis. Štai jos atsakymai:
• Pagal Niutono dėsnius, kiek jėgos reikia, kad šis žmogus pajudėtų iš vietos?
- Čia jau labai reliatyvu
. Jei reikia išjudinti garažo reikalais, tai pašalinės jėgos jau beveik ir nereikia, nes vidinė labai stipri! Su mokslais jau sunkiau. 
• Jei Titas būtų fizikos reiškinys, kas jis būtų – jėga, energija, bangos ar dalelės prigimtis?
- Jei būtų reiškinys - tai būtų šiluminis judėjimas. Niekas nemato, bet viduje vyksta procesai: galva nuolat suka biznį ir varkes, rankos - vairą ir veržles, o liežuvis - bazarą ir juokelius!
Titą ir fizikos mokytoją kalbino Arūnė Juodelytė
