„Dvyliktas Biliūnkalnio laiptelis“ kviečia susipažinti su jautria, šilta ir savitą stilių puoselėjančia abituriente Vėtre Laurinavičiute!-Labas, Vėtre. Ar jau atėjo suvokimas, kad gimnazijoj mokaisi paskutinius metus?
Taip. Tas suvokimas tikrai, nu toks... nerealus net atrodo. Toks, nu nežinau... ir vis tiek liko tik tai du mėnesiai, ar ne? (pokalbio metu dar buvo balandžio mėnuo) Tai ta pabaiga vis artėja ir artėja ir viskas atrodo vis baisiau ir baisiau, toks, nežinau, atrodo, burbulas baimės vis plečiasi, plečiasi, plečiasi, nes nu nežinai, kas bus ateity, nežinai, kas bus vėliau. Tai vat, man tokia realizacija yra nuo dvyliktos klasės pradžios, nes dešimtoj klasėj galvojau, kad dar turėsiu visą vienuoliktą ir dvyliktą klasę, vienuoliktoj klasėj galvojau, kad dar turėsiu visą dvyliktą klasę, o dabar dvyliktoj klasėj suprantu, kad visai neturiu laiko. Tai tikrai keistas pojūtis ir jis nėra pats fainiausias. Labai daug streso ir baimės.
-Kas tau labiausiai įsiminė iš šių trijų gimnazijos metų?
Kas labiausiai įsiminė? Na tai, nežinau... tikriausiai visas mano progresas buvo svarbus. Aš į gimnaziją atėjau dešimtoj klasėj, buvau labai drovi, labai baili, visko bijojau, nebuvau atradusi savęs, net nenorėjau savęs pažinti, rengdavausi labai primityviai, stengiausi neišsiskirti visai. Dabar, ypač per vienuoliktą-dvyliktą klasę, nu tas pasikeitimas labai jaučiasi. Išaugau ir tą savo tokią depresinę būseną, kuri buvo labai stipri dešimtoj klasėj. Nežinau, pradėjau save labiau atradinėt, savo stilių, visa kitą. Ir apskritai, nors gyvenimas atrodo baisesnis, bet kartu ir truputėlį šviesesnis. Na ir žinoma dar labiausiai įstrigusi yra biblioteka ir viskas, kas joje vyksta, mūsų (bibliotekos) bendruomenė ir draugai. Aš bibliotekoje būnu kiekvieną pertrauką, ta prasme, pamoka baigiasi ir aš iš karto ten einu. Nu nebent koks nors kontrolinis labai laukia, tada per pertrauką ruošiuosi kartais.
-Ar pakartotum tuos tris metus?
Manau, tikrai pakartočiau. Aš norėčiau daugiau laiko mokytis, kadangi jaučiuosi labai nepasiruošusi. Norėtųsi dar kartą praeiti visus dešimtos, vienuoliktos, dvyliktos klasės kursus, dar kartą išmokti juos, tai nebent taip. Kitų patirčių tai... gal nekartočiau. Iš mokslo pusės labiau. Ypač nekartočiau dešimtos klasės, nes tada dar buvau tokioj labai... nu kaip čia gražiai pasakius, maroziškoj klasėj.
-Palyginkim tave dešimtoj ir dvyliktoj klasėj; kokius didžiausius pokyčius įžvelgi? Ar turėtum ko pamokyt dešimtokę Vėtrę?
Tikrai esu drąsesnė, laisviau bendrauju su kitais žmonėmis, lengviau atsiverti, išreikšti savo nuomonę. O dešimtokei Vėtrei palinkėčiau, nors realiai ir dabar sau to palinkėčiau, tai nebijot išeiti iš komforto zonos arba bijoti išeiti iš komforto zonos, bet vis tiek iš jos išeiti. Tai labai svarbu, labai jaučiasi tie stabdžiai, kai bijai, nedarai ir tada matai kaip tavo bendraamžiai juda į priekį, o tu vis dar neperlipi kažkokių savo baimių ir esi užstrigęs vienoj vietoj. Kad ir kaip baisu būtų, vis tiek reikia eit į priekį. Nieko nebus, jeigu tu tiesiog pasiliksi vienoj vietoj, kad ir kokia patogi ji būtų, jeigu tu pats neišeisi, tave iš jos išspirs tiesiog.
-Kas tave labiausiai suformavo kaip asmenybę?
Patirtys tikriausiai... visokios. Ir iš vaikystės, turėjo įtakos ir geros patirtys, bet man atrodo, daugiau įtakos turėjo tos sunkios ir nelabai geros. Jaučiasi augimas, kai patiri kažką negero, sunkaus ir per tai perlipi. Tikrai vertinu tas patirtis, iš jų ir susiformavo mano asmenybė, aš.
-Kokiose srityse labiausiai save realizuoji?
Per drabužius, sakyčiau. Tuo išreiškiu dalį savęs, nors ne visada yra drąsu. Kartais ir suabejoju, bet tai tikriausiai vienintelis dalykas, kuriam užtenka jėgų tiesiog taip skirti laiko, kad ir 10 ar 20 minučių pasiruošti outfit‘ą kitai dienai.
-Manau, visi tave pažįstantys žmonės pritartų, kad esi labiau meno nei sporto žmogus. Jeigu būtum mokytoja, kokį meno dalyką dėstytum? Kodėl?
Aš visada jaučiau tokį ryšį su kalbomis, tai jaučiu, būčiau kokia.. poezijos mokytoja.
-Nemažai žmonių nedrįstų ginčytis, jog esi stilinga mergina. Ar mokykloj dažnai pastebi gerą stilių turinčių žmonių? Kas tau labiausiai krenta į akį?
Tikrai nedaug žmonių pastebiu. Jeigu einu koridorium, tiesiog matau masę džinsų ir džemperių ir viskas. Užtat tada labai pamatau tuos, kurie išsiskiria. Tai.. yra mano sesė Radvilė, man atrodo, jos neįmanoma nepastebėti, tada Ugnė T. irgi tikrai išsiskiria, apskritai vat bibliotekoj esantys žmonės: Joris, Rusnė, Rapolas, man atrodo, pakankamai išsiskiria, dar keletą merginų tikrai pastebiu, bet vardų jų nežinau... ir aš dar pakankamai saugiai, man atrodo, rengiuosi. Kažkaip neišdrįstu taip 100% galbūt išeiti, kaip aš norėčiau, nu nes vis tiek kyla mintys, ką apie tave pagalvos ir visa kita.
-O mokytojai? Ar yra stilingų mokytojų Biliūnkėj?
Nu tikrai yra. (juokiasi) Virginija Žalatkovienė, lietuvių mokytoja mano. Kiekvieną dieną vos ne su skirtingu kokiu nors sustyle‘intu outfit‘u ateina pasipuošus. Turi ji tokias labai gražias raudonas kelnes... kur aš pamačiau ir supratau, kad jos man labai patinka ir kad aš tokių norėčiau.
-Apie ką svajoji, kai turi laiko svajoti?
Svajoju apie gyvenimą. Labai apie savo ateitį galvoju. Dar kartais pasvajoju, arba labiau prisimenu, praeitį, nes kartais dar ten užstringu... Apie ką dar svajoju? Nelabai gal apie ką... dažniausiai galva tiesiog užimta kitais dalykais ir nebelieka laiko svajoti... Bet, na, dabar artimiausia svajonė tai apie vasarą.
-Kalbant apie mokyklą, ką planuoji veikt po gimnazijos?
Aš visiškai dar nesu išsigryninus 100%, nors jau reikėtų. Tai yra keletas pasirinkimų: galėčiau po mokyklos iš karto stoti į filologijos fakultetą Vilniaus universitete, studijuočiau kalbą. Galėčiau pasiimti gap year (angl. laisvus metus), norėčiau pasavanoriauti, pakeliauti, išeiti iš savo komforto zonos, nes bijau keliaut, išeiti į nepažįstamas vietas. Tada dar galvoju siūvėja būt... eiti į profesinę mokyklą ir įgauti visus siūvimo pagrindus.
-Jeigu galėtum išpildyt vieną vienintelį norą, bet reikėtų atsisakyt kokio nors malonumo, kokį norą išpildytum ir ko atsisakytum?
Atsisakyčiau savo telefono, priklausomybės jam, nes vis tiek, tam tikra prasme tai malonumas. O norą... tokį paprastą šausiu, labai gerai grot pianinu, bet nu taip labai gerai, profesionaliai.
-Ko iš Biliūnkės labiausiai pasiilgsi?
Bibliotekos kaip vietos, bet ir jos bendruomenės. Pasiilgsiu šito pianino (to, kuris yra koridoriuke tarp bibliotekos ir aktų salės). Manau, tikrai pasiilgsiu mokytojų, savo mokytojus be galo myliu, vertinu. Gaila, kad tik paskutiniais metais pradedi vertinti juos...
-Pabaigai, palinkėk ko nors dabartiniems ir būsimiems gimnazistams bei mokytojams.
Aš palinkėsiu to paties ko ir sau. Tai, ieškoti kažko naujo, nebijoti keistis arba keistis bijant, neužsistovėti vienoj vietoj. Augti, tobulėti, siekti kažko... ir net jei kiti kreivai pažiūrės, vis tiek svarbiausias esi tu, tavo vidus, ko tu nori šitam gyvenime. To ir palinkėčiau.
Apie Vėtrę pakalbinau ir keletą kitų žmonių.
-Kaip istorijos mokytojai, su kokiu istoriniu laikotarpiu ar asmenybe jums asocijuojasi Vėtrė?
Mokytoja Jūratė Musteikienė: Su romantizmu. Ji labai lyriška, tokia svajotoja, idealistė, nes kiek man teko su ja kalbėt, ji sakydavo: ,,Noriu daryt gerą žmonėm, padėt kažkam“. Ji truputį gal net ne iš šių laikų. XIX amžiuj tas romantizmas buvo, bet ir moterys pradėjo už savo teises kovot, tai vat Vėtrė kartu turi drąsos, savarankiškumo tokio... gal nebūtų visiškai pritapus XIX amžiuj, kai ten, būdavo, paklusnumo iš moterų reikalauja. Vėtrė tokia išsiveržianti. Su ja įdomu kalbėtis visada. Pastebėjau, kad mūsų humoro jausmas panašus, juokiamės iš tų pačių dalykų... smagu tada.
-Ko palinkėtumėt Vėtrei?
Biologijos mokytoja Ramunė Petrusevičienė: Vėtrei palinkėčiau siekti svajonių. Nežinau, kokia ji pas ją, bet tegul ta svajonė išsipildo.
-Kaip jums atrodo, jeigu Vėtrė būtų kokio nors meno dalyko mokytoja, ką ji dėstytų?
Abiturientės Ugnė T. Ir Gabija T.:
Ugnė: Kad ir ką ji dėstytų, būtų labai labai miela mokytoja ir ją visi labai mylėtų. Ji tikrai su rūbais ir medžiagom dirbtų. Jeigu būtų dalykas, kur mokina apie vat rūbus, stilių ir visa kitą, tai manau, jai labai tiktų. Ji būtų rūbų dizaino srity. Vėtrė būtų žiauriai faina mokytoja, kur pas ją ateina vaikai, pasipasakoja, sausainukų pavalgo ir panašiai.
Gabija: Ji atrodo kaip toks labai jautrus žmogus, kur galėtų, nežinau, iš pradžių galvojau meno istoriją dėstyt. Bet šiaip gal kokia kompozicijos mokytoja galėtų būt. Kompozicijos mokytojos tokios nekonkrečios, bet vis tiek jos labai fainos būna dažniausiai.
Vėtrę bei kitas pašnekoves kalbino Kamilė Jarmalavičiūtė
