Dvyliktame Biliūnkalnio laiptelyje ypatingas svečias - IVef mokinys Konradas Mikalauskas. Aktorius, chemikas, programuotojas, šokėjas, muzikantas, filosofas ir Tadas Vėtra viename. THE Konradas. Jį kalbina Augustė.Jeigu dalyvautum X-Faktoriuje, kokią dainą dainuotum?
Jei logiškai, tai pasirinkčiau dainą, kuri turi kokias keturias natas, nes toks yra mano diapazonas, bet jeigu emociškai rinkčiausi, tai Britney Spears „Gimme More“. Aš ten palei sienas pasiraityčiau, padaryčiau gyvenimo šou. Arba RuPaul „Call Me Mother“.
Kokia, tavo nuomone, yra blogiausia žmonijos savybė?
Palauk, kaip lietuviškai ignorance?.. Neišprusimas? Ne, tamsumas, kuomet žmonės sąmoningai ignoruoja faktus ir kiša subjektyvias emocijas į priekį, kuomet jie nenori sužinoti tiesos ir pasilieka savo siauram pasauly, nes ten jiems saugiau, patogiau, geriau.
Jei būtų sukurtas filmas apie tave, koks aktorius tave vaidintų ir kodėl?
Turbūt Rami Malek iš Mr. Robot.
Kodėl?
Aš manau, kad jis mane pavaizduotų žmogiškiausiai, jis gerai perteiktų, kaip aš galiu dvi valandas būti totaliai nuobodus, turėt trijų minučių totalų pykčio proveržį ir toliau gyventi.
Aš turiu proveržius.
Visi turi proveržius.
Aš turiu ekstra proveržius. Ir Rami Malek tai gerai pavaizduotų. Ir šiaip jo plaukai gražūs. Man mano plaukai irgi yra svarbūs.
Gerai, dabar turi dvi minutes paaiškinti man naują dalyką, kurio nežinau. O aš daug nežinau.
Aš tau papasakosiu, kaip visata mirs. Įsivaizduok, kad turi kambarį. Jame nieko nėra ir tai yra tavo visata. Tavo visatos temperatūra yra 20oC, bet kadangi visur viskas yra vienoda, nėra jokių skirtumų, energija iš niekur į nieką negali judėti, sakykim, kad tavo visata yra mirusi. Nesvarbu, kad ji yra šilta ir teoriškai yra šiluminės energijos, ten niekas negali įvykti. Ji yra visa vienoda. Dabar įsivaizduok, kad į tavo visatą įdedam puodelį karštos arbatos. Tavo arbata visų pirma išgaruos. Nesvarbu, kad yra 20 oC, vanduo gali garuoti ir nuo 0.0001oC, vis tiek kažkada išgaruos. Taigi, tas vanduo atšals, išgaruos. Bet tam vandeniui išgaravus tavo visata nebėra 20 oC, ji yra 20.0001 oC. Dėl to dabar visi tie vandens atomai yra gražiai visur pasiskirstę, yra chaosas, temperatūra visur vienoda, bet dabar liko tavo puodelis. O ką darys tavo puodelis? Tavo puodelis arba irgi išgaruos, arba radioaktyviai tiesiog išsispinduliuos. Tu sutinki, kad uranas yra radioaktyvus, taip? Ir žinai, kad ten vyksta radiacija, iššauna elektronus, energiją ir pats mažėja.
Pala, kažkas skambina. O, mama skambina.
...
Aš baigiau prie puodelio, taip? Tai uranas yra labai radioaktyvus. Iš tiesų viskas yra radioaktyvu. Įdėk pakankamai laiko ir bet kas bus išspinduliuota. Tai visi tie atomai pavirs energija ir visi vienodai pasiskirstys visatoje, ir tas puodelis bus pasklidęs visur vienodai, vanduo bus pasklidęs visur vienodai, temperatūra bus pasklidus visur vienodai. Visur yra chaosas, niekas negali įvykti, todėl tavo visata yra mirus. Dabar įsivaizduokim, kad tavo kambarys yra normali visata, ir kad yra kvadrilijonai puodelių ir kvadrilijonai žvaigždžių. Ir ta visata, nors ir užtruks šiek tiek ilgiau, vis tiek mirs. Tai va.
Smagu.
Konradai, ką veiki laisvalaikiu?
Ar Netflix yra laisvalaikis?..
Lankau tautinių šokių kolektyvą Anykščių kultūros centre „Gojus“.
Ar tau patinka šokti?
Taip, labai patinka šokti. „Gojus“ yra labai gerai.
Ar lauki dainų šventės?
Taip, laukiu dainų šventės, mėgstu keliauti su „Gojumi“, jie nuostabūs žmonės.
Tai dabar rekomenduosi visiems ateiti į kolektyvą?
Taip, nes dabar, kai žmonės išvyks studijuoti, 90% „Gojaus“ dings, nes dauguma žmonių yra iš vienos klasės. Tai dabar, vaikai, būkit geri, eikit į „Gojų“, ten yra nuostabiausias dalykas pasaulyje, keliausit visur, pamatysit visko, vadovė kaip motina bus.
Dar laisvalaikiu einu į protmūšius.
Kada paskutinį kartą buvai?
Ša, šiandien einu.
Dar groju pianinu. Pradėjau gilintis į muzikos teoriją. Dar nerašau jokios muzikos, bet išmokstu naują dalį teorijos, parašau 16 ar 24 kokius taktus ir užmirštu.
Šiaip dar mokaus apie bet ką. Na dabar turiu konkrečių dalykų, apie kuriuos reikia mokytis, kaip Judita Vaičiūnaitė. Ji yra pati neįdomiausia. Mane bandė įtikint, kad Judita Vaičiūnaitė yra gerai, bet Judita Vaičiūnaitė nėra gerai.
Ką dar veikiu?
Ruošiuosi gyvenimui po mokslų.
Kaip ruošiesi?
Domiuosi, kaip veikia sveikatos draudimas. Čia yra baisu. Viską turi pats susižinot, nes nieks nepadės su šitais dalykais.
Mokykloj turėtų padėti.
Turėtų, bet žiūrėk, aš užtai moku išspręsti bikvadratinę lygtį.
Jei būtum spalva, kokia spalva?
Banalu, bet balta. Kol kas bent, nes manau, kad dar turiu potencialo tapti bet kuo. Nu gerai, jau nebe bet kuo, bet dar daug kuo. Pilka balta.
Ar tu labai atviras? Ar visada sakai tiesą?
Atviras kaip open ar kaip honest? Labai atsiprašau, kad angliškai, bet lietuvių kalba yra limituota ir anglų kalba visom prasmėmis yra geresnė. Bam. Konradas 2018.
Jeigu kaip open, ne. Man reikia daug laiko, kad prisileisčiau žmogų arčiau. Jei matau, kad žmogui be jokios racionalios priežasties aiškiai nepatinku ir jis su manim šlykščiai elgiasi, aš su juo elgsiuosi dešimt kartų blogiau. Esu visai pasyviai agresyvus.
Jei atviras kaip honest, taip. Mėgstu tiesą sakyti. Nemėgstu slėpti faktų. Jei man kažkas nepatinka, aš parodysiu, kad nepatinka ir atvirkščiai – jei patinka, tai ir parodysiu, kad patinka.
Dabar įsivaizduok, kad tau padovanojo dramblį. Tu negali jo nei parduoti, nei padovanoti. Ką su juo darysi?
Patiną ar patelę?
Patiną.
Visų pirma reiktų rasti, kaip kastruoti jį. Aš kalbu logiškai. Po kastracijos jis būtų ramesnis, draugiškesnis, ne toks agresyvus, kaip katinas išstorėtų, išpamptų ir draugiškas būtų su visais. O ką daryčiau su juo? Nu aišku jis man būtų dabar kaip vaikas. Neplanuoju turėti vaikų, nemėgstu jų, nu bet ką padarysi, turiu vaiką. Tai reikia gelbėtis. Visų pirma, reikėtų prailginti namą ir kol studijuosiu, turėsiu atiduoti motinai. Ji supras ir labai mylės jį. Mane irgi gal. Nu aišku iš to dramblio užsidirbčiau pinigų. Kviesčiau draugus susipažinti su juo, pajodinėti penkias minutes, padaryčiau verslą, bet nekenkčiau jo gyvenimui. Jei jam nepatiks, jis galės to nedaryti, man svarbiausia, kad mano dramblys būtų laimingas. Kuomet būtų šilta Lietuvoj, jis būtų Lietuvoj. Aš jį vedžiočiau, varytume į šilelį uogų, grybų, o kuomet šalta, reiktų jam skraidyti į Afriką ar į Aziją pas biologines gimines. Aišku jam reiktų surasti kitų draugų dramblių. Reiktų dar penkis nusipirkti, nes jie juk gyvena bandoj visą gyvenimą.
Tai tu išvažiuotum studijuoti ir mamai dar nupirktum penkis dramblius, kad ji rūpintųsi jais?
O kodėl ji supyktų? Nemanau, kad ji supyktų. Tai va, nupirkčiau dar penkis dramblius, o kai jau būčiau finansiškai stabilus, paskirčiau visą savo gyvenimą, kad išauginti juos ir paleisti į laisvę.
Nebūtų skaudu paleisti į laisvę?
Būtų skaudu, bet reikia išmokti paleisti savo vaikus. Čia panašiai, kaip tam filmuke. Kaip „Šarlotės Voratinklyje“. Tik dykumoj. Nu aišku dauguma tų gyvūnų „Šarlotės Voratinklyje“ neišgyventų dykumoj. Antis iškart numirtų, kiaulė irgi.
Voras išgyventų.
Vorą nupūstų iš karto. Nu nors pala, antys ir žąsys išgyventų, jos išskristų kažkur, tai ne kaip „Šarlotės Voratinklis“. Kažkokia kita istorija.
Visi matėm, kaip tu nuostabiai vaidinai Tadą Vėtrą mokyklos spektaklyje. Ar savyje matai panašių savybių į Vėtros? Kokių?
Na aš pykčio priepuolių turiu, ir jeigu susifokusuoju į kokį vieną tikslą, nors tai labai retai įvyksta, aš, panašiai kaip Vėtra siekė Reginos, sieksiu jo. Man nebus gaila aukoti kažkokių dalykų, kad pasiekti tą tikslą. Dėl to retai į kažką ir susifokusuoju.
Ir po spektaklio draugai dažnai sako, kad aš kaip Vėtra elgiuosi kartais, bet aš manau, kad visada taip elgdavausi, jie tik nepastebėdavo, o dabar turi tiems poelgiams etiketę - „Vėtra“.
Kas laimėtų dvikovą tarp Žmogaus Voro ir Betmeno?
Pirmoji problema yra, kad Žmogus Voras ir Betmenas yra skirtingose komiksų frančizėse ir niekada nesusitiks, bet ir taip aišku, kad Betmenas. Jis yra protingesnis, stipresnis, gražesnis, vyresnis ir turi daugiau patirties.
Turi pasikviesti į vakarienę du žmonės iš šių trijų:
• Albertas Einšteinas
• Marie Curie
• Nikola Tesla
Kurio nekviestum ir kodėl?
Einšteino. Norėčiau, kad Tesla pamatytų, kaip jo atradimai buvo pavogti, kad realiai pritaikyti buvo, jis nusipelnė kažkokio baigtumo, kad pamatytų ir Wi-Fi, ir elektrą, ir „Tesla“. Kad pamatytų, jog mes mašiną į kosmosą išsiuntėm, nes neturėjom, ką veikti.
Curie, nes ji mirė nelaimingai. Ji nežinojo, kad tas polonis, su kuriuo dirbo, buvo blogas. Tai irgi manau, kad nusipelnė kokio nors baigtumo.
O Einšteinas, manau kad jis mirė laimingas, mes vis dar naudojam jo teorijas. Jis žinojo, kad mes jas naudosim. Ir kol nepaneigėm, nemanau, kad yra reikalo jį kviesti. Einšteinui ir taip gerai.
Dabar įsivaizduok, kad pro duris įeina pingvinas, užsidėjęs sombrero skrybėlę. Kaip manai, ką jis tau pasakytų?
Jeigu pingvinas čia įeitų su sombrero skrybėle, aš būčiau 99,9% įsitikinęs, kad jau viskas. Aš tikrai jau pagaliau išprotėjau.
O tas pingvinas tikriausiai būtų visų mano represuotų emocijų įsikūnijimas. Jis būtų mano Mr. Robot. Kas matė serialą, tas supras. Kas nematė, pažiūrėkit. Geras serialas.
Ar liūdna bus atsisveikinti su mokykla? Ką ji tau reiškė?
Nu patalpa tai kaip patalpa, bet vis tiek pasiilgsiu. Žmonių ypač, savo nuostabios F klasės. Kaip ten mūsų tik nevadino, ir eksperimentiniais triušiais, ir mokyklos kontrole, ir slaptąja mafija, kas visa yra tiesa, bet tai yra nuostabiausia klasė... Ai, aišku pasiilgsiu ir mokytojų. *rodo nutraukti klausimą*
Koks įsimintiniausias įvykis mokykloje?
Suprantu, jog turiu atsakyti, kad visokie „Kepam“, parlamento veiklos, bet kažkodėl pats pirmas dalykas, kuris šovė į mano galvą, tai kai mes su keliais draugais atradom spalvotą spausdintuvą. Jame spausdinom ir Kildišienę, ir Jėzų, ir Chuck Norris. Ir mums labai patiko spausdinti. Mes rodėm visiems, pakabinom daug kur. Va mokytojas atsiverčia matematikos knygą, o ten Jėzus. Iš pradžių buvo tiesiog linksma, bet paskui tai tapo kaip socialiniu eksperimentu. Pamatėme, kaip žmonės skaudžiai reaguoja, kad pas juos yra Jėzaus paveiksliukas, kai realiai tai tik popieriaus lapas su dažais.
Dažų labai daug išnaudojot.
Šiaip jo. Atsiprašom. Mes nupirksim. *Trenkia į stalą*, mes, keturi berniukai, susimesim ir nupirksim dažų. Primink man.
Koks žmogus mokykloje tave labiausiai motyvuoja?
Asta Šerelienė. Ji yra mūsų draugelka. Mes su ja pakalbam apie gyvenimą, apie išleistuves, kokiuose baliuose buvom, ji mums irgi paslapčių papasakoja. Yra sakius, kad niekada nėra turėjus tokios klasės, kaip mūsų. Iš vienos pusės suprantu, kad kai mes dingsim, Astai bus totali ramybė. Ji džiaugsis, kad pagaliau mūsų nebėra, bet taip pat labai tikiuosi, kad ji mūsų ir pasiilgs.
Ko palinkėtum būsimiems dvyliktokams ir visai mokyklos bendruomenei?
Pirmiausia dvyliktokams. Žinokit konkrečiai, ko norit. Nesistenkit eiti bet kokiu keliu. Siekit to tikslo, aišku turėkit ir atsarginių planų. Šito manęs išmokė Kristijonas Valančiūnas. Nors labai jis mane nervina, taip pat ir labai myliu jį. Tai va, turėkit atsarginių planų ir būkit pasiruošę blogiausiam *nusisukęs šnabžda* nes taip tikriausiai ir nutiks.
O mums liko pusantro mėnesio. Mes įspūdį jau palikom, esam abitūra, THE abitūra. Su artikeliu. Tačiau manau, kad dar galim daugiau. Kažkaip įsiamžinti reikia.
O bendruomenei linkiu, kad per daug neliūdėtų, kai dingsim, kad iškentėtų tą pusantro mėnesio. Juk supranta, kad po mūsų bus ramus gyvenimas.
