Naujausiame „Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio“ interviu – abiturientė Ugnė Oznanskaitė: trykštanti idėjomis, aktyviai savanoriaujanti, mokyklos tradicijas atgaivinusi ir aplinkinius motyvuojanti pašnekovė!• Koks jausmas būti kitoje „Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio“ pusėje? Ar laukdavai šio momento?
- Keistas jausmas, nes ,atrodo, kad laikas eina per greitai. Atrodo, kad aš dar turėčiau kažką pakalbinti, o ne mane. Taip, laukdavau, nes man labai patikdavo kitus kalbinti.
• Kaip atsirado idėja atgaivinti šiuos interviu?
- Kai tapau vienuoliktoke, turėjau omeny, kad norėsiu kalbinti dvyliktokus, bet tada atsirado tarpiniai ( I VBE dalis) ir tą laiką buvo sunku atrasti... (juokiasi) Niekas labai didelės iniciatyvos nerodė tuo metu, tai nusprendžiau, kad aš bandysiu daryti juos. Gavau prieigą prie Biliūnkės tinklapio iš buvusio dvyliktoko Tomo, susiradau visus interviu ir juos perskaičiau. Supratau, kad nenorėsiu išlaikyti besikartojančių klausimų braižo, bet ir neatsisakysiu tradiciškos interviu struktūros. Tai toks ir buvo mano planas, kad nekartoti klausimų ir kažką padaryti įdomiau, nors, iš esmės, interviu kaip interviu.
• Kaip manai, kaip tave apibūdintų mokyklos mokytojai?
- Na, Tadas Pilkauskas sakytų, kad aš grybauju labai daug. Nežinau, kokia aš esu jų akimis ir, manau, kad jie visi apibūdintų mane savaip, bet, tikriausiai, tai kaip labai dažnai sergančią. (juokiasi)
• Visi žinome, kad esi labai didėlė „Žalgirio“ komandos gerbėja, daug apie tai daliniesi. Tai iš kur pas tave, Ugne, atsirado tas krepšinio mėgėjos cinkelis? Pasidalink.
- Nu čia tai jau žiauriai gėdinga... Vis tiek kažkur turiu paminėti, kad „Rytas“ šiaip sau...Neatsimenu nuo kada pradėjau žiūrėti krepšinį, bet esmė ta, kad man labai patiko vienas krepšininkas vizualiai, to aš neslėpsiu, ir jis yra iš „ Žalgirio“. Tada pradėjau sekti rungtynes, bet po kurio laiko man pasirodė įdomu ir taip aš susidomėjau. Po kelių rungtynių supratau taisykles, pradėjau sekti visas naujienas, domėtis platesniu mastu. Man taip viskas patiko, kad aš net variau savanoriauti į krepšinio varžybas.
• Papasakok daugiau apie savanorystę krepšinio varžybose.
- Su drauge Agne užpildėme anketą. Lietuva tada turėjo žaisti su Ukraina draugiškas rungtynes ir viskas turėjo vykti Panevėžy. Mus priėmė. Aš dirbau prie atributų, tai rungtynių nelabai mačiau, nes jas galėjau pažiūrėti tik nedarbo metu, tai kokias penkias minutes (juokiasi). Nu, buvo tikrai labai įdomu: ir Valančiūną pamačiau, parašus gavau, net su Tuo krepšininku nuotrauką turiu
Tai buvo vienas įsimintiniausių mano gyvenimo įvykių, kurį aš vis dar laikau pačiu geriausiu. • Kiek žinau, mėgsti žiūrėti filmus, tai kuris iš tavo matytų labiausiai atspindėtų tave?
- Vienas iš mano mėgstamų filmų yra „ 10 Things I Hate About You“ arba kitaip „Užsispyrėlės sutramdymas“. Man jis patinka, nes ten vaizduojamas mokyklinis gyvenimas. Jame rodomi dvyliktokai, tai jaučiuosi subrendusi pačiam filmui, nes pirmą kartą jį pažiūrėjau, kai buvau devintokė. Neslepiu didėlės simpatijos Heath Ledgeriui. Tikriausiai, mane atspindėtų filmo pagrindinė veikėja Kat. Taip pat filmas „Riešutų duona“. Jis man labai artimas, jaukus ir labai mėgstamas. Būtų įdomu sužinoti, kokį veikėją ar filmą žmonės man prikabintų.
• Dalyvauji įvairiose veiklose tiek mokykloje, tiek kitur. Esi labai aktyvi, tai papasakok vieną įdomiausių, mieliausių įvykių iš savanorysčių, kurio niekada nepamirši.
- Kaip ir minėjau anksčiau, tai man tikrai viena iš mėgstamiausių savanorysčių būtų darbas krepšinio rungtynėse, nes buvo labai netikėta. Niekada nepamiršiu to, kai vykau į senelių namus su tikybos/etikos mokytoja Daiva Kuprioniene. Iš ten grįžau apsiverkusi. Ta savanorystė buvo dvasiškai labai sunki. Kažkaip net gėda pasidarė, kai skundžiausi, koks mano gyvenimas yra sunkus. Ten pamačiau žmones be namų, galūnių, gebėjimo valdyti motoriką. Ir jie visi su šypsenomis... Ir dar viena, kuri man labai įsiminė buvo, kai aš savanoriavau Carite. Ten stovėjau prie maisto ir jį rūšiavau. Taip aš įsitraukiau į Carito bendruomenę Anykščiuose ir susipažinau su gerais, dorais žmonėmis kurių vertybės sutampa su manosiomis. Taigi, šios trys savanorystės man labiausiai patiko.
• Kokios tos minėtos tavo puoselėjamos vertybės, kurias išvydai Carito savanoriuose?
- Šeima, pagalba kitiems, meilė ir bendruomeniškumas.
• Savanorystė tai pagalba kitiems, bet ką būtent tau duoda ši veikla?
- Savanorystė - daugiau nei hobis, tai savotiška gyvenimo prasmė. Man savanoriškos veiklos suteikia dvasinę pilnatvę.
• Daugumai žmonių karjera yra galvos skausmas, ar tau taip pat, ar vis dėlto esi apsisprendusi?
- Man pačiai kyla įvairiausi klausimai, bet dar neturiu jokio plano. Jeigu tu manęs būtum paklausus dešimtoje klasėje, tai aš būčiau išvardinus savo TOP tris dalykus, kuriuos norėčiau veikti, bet dabar aš nieko nežinau. Atrodo, kad ne tik nuo manęs priklauso, ar aš kažkur galėsiu įstoti, ar ne. Ne vien matematika prisideda prie mano nežinojimo. Daug ką lemia ir mano aplinka, kurioje būnu. Žinau daug pavyzdžių, kai žmonės mokosi, kad ir šešerius metus ir jie šiuo metu nedirba to, ko mokėsi. Man kyla tokie beprasmybės klausimai, ar verta mokytis ir investuoti tiek laiko, jeigu, galimai, aš nedirbsiu to, kam ruošiausi. Tai šiuo metu aš labiau koncentruojuosi į egzaminus, o paskui jau, kaip Dievas duos... Svarstau apie paramediko profesiją, bet nenustumiu ir žurnalistikos. Manau, kad kiekvienas ras sau vietos pasauly ir atras savąjį kelią, o tarp jų gal ir aš!
• O kaip manai, kodėl pasikeitė tas dešimtos klasės nusistatymas, palyginus su dabar?
- Manau, dėl situacijų. Jaučiu, kad paaugau. Aš kažkaip niekada nebuvau užkietėjusi optimistė, linkstu labiau prie pesimistų, realistų. Realiai žvelgiu į situaciją, kad gali būti taip, jog kai kurios durys gali būti jau užsidariusios. Kadangi man viską patinka planuoti, tai aš tą savo gyvenimo kelią ir bandau dėlioti. Tai nežinau, tikriausiai ta vidinė branda pagaliau įsijungė.
• Esi kupina įvairiausių idėjų, iš kur tu jų semiesi, kas tave įkvepia?
- Hmm, tikriausiai iš to, kad man nuoširdžiai daug kas nepatinka (juokiasi). Aš viską nuolat apmąstau. Galbūt kiti ieško kokios nors gyvenimo prasmės, o aš , pavyzdžiui, bandau kažkaip pagerinti mokyklą arba bent jau noriu, kad ji pagerėtų. Pas mane daug visokiausių idėjų yra ir aš nežinau, kaip jos kyla. Kažką išgirstu, sugalvoju, man pasirodo faina, tada savo mintyse išrezonuoju viską ir bandau tai įgyvendinti.
• Kurio mokyklos renginio/ veiklos procesas tau labiausiai patiko?
- Gimnazijoje man labiausiai patiko Mokytojų diena, nes viskas vyko sklandžiai ir įdomiai. Taip pat patiko prisidėti prie pirmokų krikštynų - rašiau priesaiką ir su kitais dvyliktokais verbavome mažiukus šokti. Kaip parlamento narė, negaliu nepaminėti skelbimų darymo ir interviu kūrimo, nes šios veiklos taip pat kėlė džiaugsmą.
• Galbūt turi ir nori kam nors padėkoti?
- Noriu padėkoti savo matematikos mokytojui Alvydui Drakšui, su kurio pagalba aš pašalinau labai daug spragų, nes po dešimtos klasės buvau gilioje matematinėje krizėje ir žiauriai nemėgau šios pamokos. Dailės mokytojai Daliai Kisieliai, kad ji nei vieno vaiko nesmerkia, jei jis nemoka kažko nupiešti, nubraižyti. Ji labai gražiai nuveda to gero kelio link. Daivai Kuprionienei - už gerumą ir palaikymą įvairiuose etapuose. Jūratei Musteikienei - už priėmimą į mokyklos Parlamentą bei įvairias patirtis, pagyras, padrąsinimus ir „Kukučio balades“. Esu dėkinga ir Daliui Repečkai, nes po jo kūno kultūros pamokų negrįžtu baisiai suprakaitavusi, leidžia man žaisti badmintoną. Aš esu turėjusi ne vieną pokalbį su juo apie ateities planus ir studijas. Iš esmės, tai esu dėkinga visiems, kurie mane palaiko, paklausia, padeda, pakviečia ar net pakritikuoja.
• Kokį įstatymą norėtum pakeisti, jei tik galėtum?
- Norėčiau, kad įstatymiškai visi dirbtų tik keturias dienas ir tris ilsėtųsi. Taip pat norėčiau, kad LGBTQ+ bendruomenei priklausantys žmonės galėtų tuoktis. Visai neseniai žiūrėjau dokumentiką apie Albino ir Vitalijaus vestuves. Jie su tokiu skausmu pasakojo apie savo jausmų slėpimą nuo gyvuliškos visuomenės, kad man sukėlė pasipiktinimą mūsų visuomene, nes XXI a. žmonės vis dar negali viešai mylėti ir būti mylimi be smerkimo. Na, o visiems, mėgstantiems pašėlti nedrausčiau alkoholio ar kanapių, nes kiekvienas yra atsakingas už savo veiksmus.
• Na, o pabaigai, pasakyk, kokį nors nuoširdų palinkėjimą.
- Aš linkiu mokyklos bendruomenei nenutolti vieniems nuo kitų.
Ugnę kalbino Arūnė Juodelytė