"Dvyliktas biliūnkalnio laiptelis” tęsia savo darbus. Šiandien, saulėtą antradienį, kviečiame paskaityti apie dar vieną mielą, geros nuotaikos nestokojančią Biliūno gimnazijos abiturientę – Dagnę Pesliakaitę• Kaip manai, kokie trys žodžiai geriausiai apibūdina tave? Argumentuok.
- Pirmas žodis būtų - realistė, antras - sportiška ir trečias - nerimta. Realistė, nes nieko neperdedu, kaip yra, taip yra. Sportiška, manau, daug kas tai supras, nes esu ir facebook`e mokyklos... Visokių ten gražių nuotraukyčių įdėta mano... Ir nerimta, nes VISIŠKAI nieko nepriimu rimtai. Jo, tik tiek.
• Kaip ir pati minėjai, esi sportiškas žmogus, žaidi ir mokyklos tinklinio komandoje. Tai, kaip pradėjai joje žaisti, pasidalink savo istorija.
- Viskas prasidėjo devintoje klasėje, kai eidama pro šalį sporto salės, pamačiau vieną vaikiną ir nusprendžiau... Jo, noriu pradėt lankyt tinklinį... (juokiasi). Susižavėjau juo, pradėjau dėl jo lankyti tinklinį, bet pasirodo, kad nereikėjo tik vaikino, aš pati turėjau tokią liepsnelę savyje, kuri norėjo žaisti tinklinį ir, kai jis jau išėjo iš mokyklos, aš vis tiek likau tęsti žaisti tinklinį. Planavau žaisti ir per artimiausias ateinančias varžybas.
• Ar kažkaip praktikuodavaisi, laisvalaikiu žaisdavai tinklinį?
- Dažniausiai tik vasarą žaisdavau, laisvalaikiu, nes mokslo metais tiesiog nėra laiko, ypač, kai visos treniruotės vyksta Kavarske, o neturiu nei teisių, nei pinigų kurui... Tai niekaip neturiu, kaip nusigauti iki ten. Dėja, bet dabar visai nebelankau tinklinio.
• Kaip vertini šios mokyklos mokytojus? Galbūt, kažką nori išskirti?
- Visi mokytojai turi savus pliusus ir minusus, bet turbūt labiausiai man patinkanti mokytoja yra Vilma Kriaučiūnienė, mano matematikos mokytoja. Dėl jos aš pradėjau dažniau eiti į matematiką, nes pas ją klasėje nėra jokio streso, ji labai rami mokytoja, aišku, visiems būna pykčio proveržių, bet kam su vaikais nebūna. Dėl jos matematikoje geriau sekasi, tai labai džiaugiuosi, kad turiu tokią mokytoją.
• Kokia veikla užsiimi po pamokų, gal turi kokią mylimą veiklą, kurią mėgsti veikti?
- Tiesą sakant, aš nieko neveikiu po pamokų... Aš net namų darbų nepadarau...(juokiasi) Aš ateinu namo ir atsijungia mano smegenys, aš net nežinau ką veikiu iki kokios dešimtos vakaro. Na, grįžusi namie pasportuoju, net neturiu rutinos susidariusi, kaip visi geri vaikai - pasipykstu su tėvais. Amm, jo, nieko specialaus. Anksčiau buvo pomėgis, jo, tinklinis, nesenai buvau dailę pradėjus lankyti, bet išėjau. O vėliau norėčiau grįžti į tinklinį, norėčiau, kad jis nebebūtų Kavarske.
• Ką apie save sužinojai per šiuos keturis metus gimnazijoje?
- Sužinojau daug dalykų apie save, kai kurių net netikiu, jog tai tiesa. Iš mokytojų sužinojau, kad turiu daug potencialo, bet aš nelabai suprantu, kur mokytojai jį mato...
• Buvai parlamento narė, papasakok ir apie tai.
- Aš vis dar ten esu parlamente (group chat'e), na, aš bent noriu galvoti, kad aš ten esu (juokiasi). Dar šiek tiek paskaitau, ką jie ten daro. Šiaip nelabai kišuosi, nes man anksčiau buvo smagiau parlamente, kadangi buvo visi mano draugai ir tuo metu buvo labiau subrendę, daugiau pasiūlymų, iniciatyvos turėjo, buvo labiau užsivedę parlamento veikloms. Ten aš jau neinu, šiaip ir dėl laiko, nes vis dėlto einu į konsultacijas...
• Prakalbus apie gimnazijos parlamentą, kuri veikla iš anksčiau tau patiko ar įsiminė?
- Man labai patiko važiuoti į Utenos gyvūnų prieglaudą, nes man tiesiog labai patinka gyvūnėliai. Aišku, kiekvieną kartą, kai nuvažiuodavau, truputį apsiašarodavau ir apsisnargliavus išvažiuodavau, bet bent jau gerą darbą padarydavau (juokiasi). Tai mes ir su draugais laisvalaikiu buvom nuvažiavę ten, be parlamento.
• Kaip būdama jaunesnė įsivaizdavai tą išsvajotą dvyliktą klasę? Ar tai iš tikrųjų yra tiesa?
- Aš dvyliktą klasę įsivaizdavau, kaip dabar įsivaizduoju universitetą. Tokį, kaip neįmanomą dalyką. Aišku, kai esu dvyliktoje klasėje, šis dalykas neišsipildė, aš vis dar kažkaip čia, vis dar kažkaip manęs niekas neišmetė (juokiasi), nors mano pamokų lankymas yra tragiškas. Pagal sunkumą dabar nepalyginčiau, kaip universiteto, nes, kai girdžiu, ką turi pasakyti draugai iš universiteto, tai dvylikta klasė yra kaip atostogos jiems.
• Pasakyk bent vieną svajonę, kurią norėtum įgyvendinti. O galbūt jau įgyvendinai, tuomet pasidalink.
- Dar savo svajonės neįgyvendinau, bet kadangi aš noriu sieti savo ateitį su medicina, aš labai norėčiau padėti žmonėms. Ypač, kai mano žmonių rate yra daug sergančių ir, kai aš matau, kad jie kankinas, tas dalykas mane varo daryti daugiau, duoda tokios motyvacijos važiuoti toliau.
• Ar ši svajonė susijusi su tavo studijomis?
- Jo, tik tiek, kad dar neapsisprendžiau, kur aš noriu studijuoti - Kaune ar Vilniuje. Žinau, kad Kaune geresnis medicinos universitetas, bet Vilnius irgi traukia, nes yra savų patogumų, bet dar nežinau.
• Buvai pačiame praeitų dvyliktokų šimtadienio įkarštyje, papasakok prisiminimus.
- Praeitame šimtadienyje buvo daug, labai daug streso. Užkulisiuose aš vaikščiojau ratais ir galvojau, kaip nenualpt. Turbūt, man tiesiog scenos baimė yra didelė, bet viskas praėjo gerai, tai tikriausia ir nereikėjo man nervintis tiek daug. Buvo, kam nepatiko mūsų pasirodymai, ačiū Dievui nė viena iš mano dalių. Buvo, kas turėjo nusiskundimų, ir kam reikėjo atsiprašyti, bet aš nemačiau tikslo atsiprašyti, tik reikėjo paaiškinti, ką mes turėjome omeny su vienu pasirodymu ir būtų viskas dar geriau buvę.
• Ar lauki savojo?
- Labai laukiu savo šimtadienio, nes pagaliau nereiks nieko daryti, tiesiog sėdėsiu ir žiūrėsiu šou. Tikiuosi, kad vienuoliktokai kažką wow sukūrė. Po visų pastangų praeitais metais - jie privalo (juokiasi).
• Kaip tvarkaisi su egzaminu stresu?
- Uhh, kyla neapsakomas stresas. Apsimetu, kad jų nebus (juokiasi). Ne, šiaip mokausi šiek tiek daugiau, taip pat, kaip ir savo bendraamžiams sakau, kad yra kiti metai, galiu perlaikyti, turbūt taip ir darysiu. Tikiuosi, per tuos metus pasimokysiu daugiau. Jo, kad jei neišlaikysiu egzaminų, tai nėra pasaulio pabaiga, tai daug kas man sakė, pradedu ir pati tuo tikėt, bet aišku, pačių egzaminų dar nesu laikiusi, tai negaliu pasakyti. Gal tuo momentu ir galvosiu, kad pasibaigė pasaulis, bet taip nebus.
• Kaip jauteisi, kai buvai gimnazijos pirmokė? Ar nebijojai?
- Aš neatsimenu, bet man streso nebuvo. Aš per daug gerai gal apie save galvojau, kai nereikėjo, todėl to streso ir nebuvo. Daug naujų žmonių sutikau, man kaip ekstravertei, tai patinka, o dabar su tais žmonėm vis dar bendrauju, jie žymiai vyresni, tai turi, ką pamokyti mane. Tai devintoj klasėj buvo EASYYYY (angl; lengva) (juokiasi).
• Palinkėk sau ko nors.
-Patarimas sau, tai padirbt ant disciplinos, nes matau, kad toli neisiu su savo dabartine disciplina.
• Kokį patarimą duotum savo amžiaus gimnazistams?
- Haha, chillax (juokiasi). Nusiramint, viskas bus gerai. Jei neišlaikysim šiais metais - išlaikysim kitais , bet galbūt aš čia save raminu šiais žodžiais, negu kitiems sakyčiau. Bet jo, viskas susiklostys, kaip reikia, aš tikiu likimu, siūlau ir kitiems, aišku, reikia vis tiek pastangas įdėti, kad tas likimas susiklostytų kuo geriau.
Dagnę kalbino Arūnė Juodelytė