Penktadienio vakarą kviečiame paskaityti ir susipažinti su išskirtine asmenybe - abituriente Gabija Tylaite!-Labas, Gabija. Kaip abitūra? Ar lauki egzaminų?
Abitūra – normaliai. Nesakyčiau, kad labai išsiskiria metai, nes vienuoliktoj irgi tas pats daugmaž buvo, vis vien egzaminai. Tai ką žinau… Nu aš nesitikėjau nieko geresnio ar blogesnio, tiesiog realiai kaip įsivaizdavau viską, taip ir yra.
-Kaip tu save apibūdintum?
Okei, *** (juokiasi). Aš save mėgstu tapatint su knygų personažais, tai tarkim… Liudo Vasario ir Garšvos mix’as.
-Ar manai, kad pasikeitei per šiuos keturis metus? Kaip?
Aš... labai pasikeičiau. Nežinau, nu, hmm... kaip čia pasakyt? Nu tiesiog aš subrendau, nežinau, kaip kitaip įvardint. Nu... mano mąstysena pasikeitė: ką aš mąstau, kaip aš mąstau. Mano pomėgiai, nu... iš esmės liko tokie patys, bet aš atradau naujų dalykų, kurie man patinka. Sakyčiau, muzikos skonis dar labai pasikeitė. Aš pirmokė tai ten... kita tema, karoče, ko klausydavau. (juokiasi)
-Jeigu turėtum laiko mašiną, į kurią gimnazijos klasę sugrįžtum?
Sakyčiau, vienuoliktos klasės antrą pusę. Vienuoliktos klasės antroj pusėj labai daug gerų pokyčių įvyko mano gyvenime. Ir, nu, egzaminų stresas buvo, jo... bet pusė žiemos, pavasaris ir vasara labai gerai praėjo, tai tikrai šį laikotarpį pakartočiau dar kartelį.
-Esi labai kūrybinga, neseniai pristatei savo vieno kūrinio galeriją, kuri susijusi su jau anapilin išėjusiu legendiniu režisierium David`u Lynch`u. Koks režisieriaus filmas ar serialo ,,Twin Peaks“ serija būtum tu?
Realiai arba ,,Twin Peaks`ų“ pilot (angl. bandomasis) epizodas, kuomet vos ne pristato tą visą miestelį, bet tokia subtilybė, toks nutylėjimas visoje toje serijoje egzistuoja. Arba, tiesiog, pats vos ne galutinis taškas viso serialo – tai filmas ,,Fire Walk with Me”, nes ten visiška šyza ir aš jai labai prijaučiu. Nu aš biškį, sakyčiau, ne pilno proto. Iš esmės kai kuriais momentais tapatinu save su Laura Palmer, nereiškia, kad aš ten kokainą šnioju, aišku, bet ta visa psichozė, tas visas sapniškas surrealizmas man labai artimas yra. Tai dėl to, sakyčiau, realiai labiau net ,,Fire Walk with Me” nei pilot epizodas.
-Dauguma žino, kad esi meniškas žmogus – lankai kino pamokas, baigei dailės mokyklą ir klausai įvairios muzikos. Kuri meno šaka tau yra mylimiausia/artimiausia?
Čia labai sunkus klausimas… Nu… (ilgai mąsto) teatras. Aš pradėjau labai mėgt teatrą. Tiesiog susipratau, kad tas buitinis, komercinis teatras, kurį, pavyzdžiui, ir mokykloj rodo, ir labai dažnai kultūrnamy rodo pasirodymus, yra visiškai ne man. Bet kai pradėjau gilintis į rimtesnius spektaklius, kur, pavyzdžiui, jaunimo teatras daro, daro Nekrošius, tokie režisieriai, tada aš susivokiau, kad čia visai artimas dalykas man. Tai, sakyčiau, iš dalies teatras ir muzika. Muzika man padeda savo jausmus vos ne išjausti, nes nu muzika tavo nuotaiką atspindi, lia lia lia… tavo išgyvenimus…
-Kas tave labiausiai įkvepia kurti? (tiems, kurie nebuvot priėję prie Gabijos vieno kūrinio galerijos ir neskaitėt jos aprašymo…)
Aš nežinau, manęs nieks, realiai, neįkvepia. Tiesiog iš lempos ateina įkvėpimas ir viskas. (didelis gurkšnis kavos) Nu aš ten kažkokios mūzos, labai sau svarbios idėjos neturiu. Aš tiesiog prisėdu kartais, nutapau beleką, kas man atrodo gražu, ir po to bandau išrutuliot kažkokią tai idėją iš to. Man atrodo, taip natūraliau. Pati idėja gimsta, kai tu pats kaip kūrėjas gali savo darbą interpretuot jį jau padaręs.
-Ką mąstai veikt baigus gimnaziją?
Nu yra du pasirinkimai – stot arba pastot. Pastojimas dabar neatrodo kaip geras variantas, nes nu… neturiu labai kur gyvent, lia lia lia, darbo nėra, tai galbūt bandysiu stot. Tiksliai nežinau dar kur, galbūt bandysiu kažką su chemija susiet, nes man tai artimas dalykas, bet po šiandienos bandomojo nežinau, kaip man seksis su ta chemija… Nu bet nežinau, kaip Dievas duos.
-Ar manai, jog baigus 12 klasių grįši į mokyklą? Jei taip, pas kurią mokytoją pirmiausia eisi kavytės gert?
Pas Daivą Kuprionienę, nors bendrai nelabai tai tikriausiai paeis, nes kiek žinau, ji nori į pensiją greit išeiti. Sakyčiau, hmm… Pas Renatą Miškinienę. Mes turim savo tokių… nesutarimų, nes mūsų pasaulėžiūra ir pasaulėjauta yra pakankamai skirtinga, bet su ja pašnekėt, kaip gyvenimas einasi, manau, būtų tikrai geras dalykas. Jeigu man nepasiseks su mano ateities planais, tai galbūt aš apskritai grįšiu į mokyklą kaip mokytoja… nes čia vienas iš mano pasirinkimų baigus mokyklą…
-Jeigu reikėtų, kokiam mokytojui pastatytum paminklą?
Jokiam. Aš nemanau, kad yra mokytojas, kurį reikia labai taip aukštint kaip kažkokį autoritetą, nes visi mokytojai turi savo trūkumų ir jie nėra kažkokie super herojai. Jie yra tiesiog žmonės, kurie atlieka savo darbą. Nežinau, nu... nėra, kad jie keičia pasaulį, nėra, kad jie ten labai išsiskiria. Nu ta prasme, kaip aš nestatyčiau kiekvienam politikui paminklo, taip aš nestatyčiau kiekvienam mokytojui paminklo. Kažkokį tai bendrą paminklą, kaip doro mokytojo pavyzdį, pastatyt turbūt būtų faina, bet aš nežinau ar tai būtų koks nors Biliūno mokytojas.
-Pabaigai, pasidalink keleta išgyvenimo patarimų Biliūnkėje. Galbūt pravers dabartiniams ar būsimiems gimnazistams.
Didelis patarimas – neimkit daugumos dalykų modulių, imkit lietuvių ir matematiką, nes tada į kitus galit ateit kaip savanoriai ir tada jums negalės n raidžių rašyti. Čia labai geras patarimas šiaip... Ir nebūkit tie, atsiprašant, d***ai, kurie užlenda valgyklos eilėj. Nu nes ta prasme, tu gali pavalgyt eilėj pastovėjęs penkias minutes. Arba ateik per kitą pertrauką. Aš labai nekenčiu tų žmonių, kurie tiesiog ateina, su draugais pasisveikina ir po to eilėj stovi priešais tave. Ir nu, aišku, mokytojus visada praleiskit. Ir nebūkit aklais, kai žmonės nori grąžint vandens puodelį ar nešvarius indus.
Apie Gabiją keleto klausimų paklausinėjau ir kitų žmonių.
-Kokia yra ryškiausia Gabijos charakterio savybė?
Antrokas Rapolas P.: Sarkazmas.
-Kaip bibliotekininkė ir kino mokytoja, kokia knyga ar filmas jums labiausiai asocijuojasi su Gabija?
Bibliotekininkė ir kino mokytoja Renata Miškinienė: Gabija man asocijuojasi su įvairiu senoviniu, juodai baltu kinu, ,,Twin Peaks“ serialu. Gabija nevengia dalykų, kurie galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtingi, nesuprantami. Ji nori į juos gilintis, juos suprasti. Gabija skaito, irgi, knygas, kuriose analizuojama arba kalbama apie gan sudėtingus dalykus: būsenas, patirtis... Galbūt skaitydama ne viską supras, bet ne tas esmė. Ji vis tiek jau paima vieną sluoksnį kūrinio. Čia ir yra meno kokybė – kai kūrinys turi ne vieną sluoksnį. Būdamas aštuoniolikos, tu pasiimi tą vieną sluoksnį ir kūrinys palieka tave tokioj... nežinomybėj... bet ta knyga tave paveikia labai. Kas kita jau yra, kai tu prie tos knygos prisilieti jau turėdamas kažkokią gyvenimišką patirtį. Tuomet jau suvokimo gylis yra labai didelis... ir čia yra natūrali žmogaus raida... va... Tai Gabija, vat jinai nevengia tų sudėtingų knygų, temų, nesuprantamų dalykų, ji nori juos suvokt, analizuot.
-Koks tavo mėgstamiausias prisiminimas su Gabija?
Gabijos klasiokė bei geriausia draugė Ieva: Čia labai daug pasirinkimų yra.... iš pat ryto neišsimiegojusios klaust tokio dalyko...(ilgai mąsto) Gerai. Vilniuj, Vingio parke ant batutų tiesiog šokinėt.
-Jei Gabiją reiktų apibūdint kaip kokį nors cheminį elementą ar procesą, ką pasirinktumėt?
Chemijos mokytoja Asta Šerelienė: Gabija tikrai aktyvi, bet nesprogi. Ją prilyginčiau pirmai grupei šarminių metalų: ličiui, kaliui, natriui...
Gabiją bei kitus pašnekovus kalbino Kamilė Jarmalavičiūtė
