Šį kartą „Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio“ rubrikoje įdomi siela - abiturientė Darija Barauskaitė
Apibūdink save pagal savo vardo raides.
D - dvyliktokė būtų, A - atvira, R - radioaktyvi arba ryžtinga… Gerai bus radioaktyvi. I - išradinga. J - jauna ir A… aštuoniolikmetė.
Ar labai stresuoji dėl artėjančių egzaminų?
Ne. Galima sakyt, visai nestresuoju. Ypač kai sužinojau, kad stojant į menus ar į kokius socialinius mokslus tau realiai nelabai reikia labai gerų įvertinimų ir po to labai atsipalaidavau ir savo energiją, savo pastangas visą laiką labiau skiriu kitiems dalykams ir labiau stresuoju, kas bus po egzaminų, o ne dėl egzaminų.
Koks įvykis iš gimnazijos gyvenimo tau yra pats įsimintiniausias?
Sakyčiau - kalėdiniai pasirodymai, nes jie buvo tokie išradingi ir kūrybingi. Tikrai labai nustebino, ką sukūrė žmonės. Bet ir šimtadienis, nes nu tai buvo buvusių dvyliktokų šventė, kurią vienuoliktokai ruošė.
Ką veiksi po mokyklos baigimo?
Tikriausiai, gal gyvensiu Vilniuje ir ieškosiu savęs pagrinde. Mhh… kažko, kur galėčiau save realizuoti… Ieškosiu kokios veiklos, kur galėčiau atsiskleist ar į kokią meninę veiklą įsitraukti. Kažką studijuosiu, prie viso to.
Jeigu galėtum mokytis bet kur pasaulyje, kur mokytumeisi?
Jeigu Europoje, tai kažkur labiau į vakarus, į pietus. O taip tai galvočiau Pietų Korėjoje arba Japonijoj, nes ten visai kitoks gyvenimas, visai kitokios šalys ir iš tiesų labai įdomu būtų.
Kokios erdvės tau trūksta gimnazijoj? Kokios norėtum, kas būtų?
Iš tiesų nelabai ko trūksta. Nebent kokios erdvės, kur galima būtų pasėdėt, kažkokia veikla užsiimt, leistų žmonėms kažkokia kūrybine veikla užsiimt... Tokiam kūrybiškumui atsiskleisti. Nu yra biblioteka, bet galėtų būt ir dar.
Kurią mokytoją labiausiai norėtum apkabinti ir padėkoti ir už ką jai dėkotum?
Sakyčiau, apkabinčiau visus mokytojus, nes jie man iš tiesų labai padėjo. Ir ne vien moksluose, bet ir gyvenime. Ir jų patarimai visokie… Ir… ir dėl to dėkočiau. Tiesiog [jie] leido atsiskleist labiau. Kaip čia pasakius, kitaip pamačiau gyvenimą. Jo, ačiū mokytojams (juokiasi).
Ar mokykla tave kaip asmenybę labiau išaugino ar labiau sugniuždė?
Tikrai išaugino, nes ir visokių gavau pamokų ir ne vien tų per pamokas - žinių, kurių tu nepanaudosi, bet ir gyvenimiškų. Ir iš tiesų, kai mokykloje matai skirtingus žmones, matai kaip jie gyvena, kuo jie domisi, tas tave irgi įkvepia.
Kokia pamoka yra tavo mėgstamiausia ir ar į ją visada eini su motyvacija ir šypsena?
Nepatikėsi, bet manau, kad matematika (juokiasi), nes man labai patinka išspręsti kažką tokio sunkaus. Tada didžiuojuosi, jaučiuosi protinga, jeigu man pavyksta. Ir iš tiesų mokytoja Mažvylienė padeda, kantriai paaiškina, tiesiog toks artimas ryšys. Tokie išvargę ten sėdim… Aš neturiu loginio mąstymo nu ir man labai nesiseka matematika. Buvau jau visišką matkės dugną ir galiausiai pradėjau mokytis ir va dabar pasiekiau gerų rezultatų.
Kas tau padeda atsipalaiduoti ir užsimiršti apie esamas problemas?
Tai sakyčiau, kad problemų nereikia užmiršt. Jas reikia… nu reikia suprast, kad jos yra ir susitaikyti su tuo ir bandyti tiesiog jas išspręsti. Atsipalaiduoti leidžia bet kokia aktyvi fizinė veikla ir buvimas kažkur ne savo uždarame kambaryje, ne savam tame plote tiesiog, kai labai pavargsti, tarkim, kai išvargusi būni labai, jau tada niekas neberūpi.
Kokį patarimą duotum sau žiūrėdama į ateitį?
Mhh… „Daryk, tobulėk ir mokykis. Kalbėk.’’ Gal užtektų tik „daryk’’. „Daryk’’ užtenka.
Dariją kalbino Rasa Blekaitytė