Liko jau visai mažai laiko iki abiturientų išleistuvių šventės. Kol kas nepaleiskime dvyliktokų ir jais pasidžiaukime. Šioje „Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio“ rubrikoje - nenuspėjamoji abiturientė Skaistė Viršylaitė!
Kuo skiriasi rugsėjo Skaistė nuo birželio mėnesio Skaistės?
Rugsėjį buvo didelis atsipalaidavimas, nes po vasaros vėl reikia įsivažiuoti. Keista buvo, kad jau paskutiniai metai, bet nesijautė taip kaip dabar birželį, kur supranti, kad viskas. Dabar labiau jaučiasi ta įtampa ir didelis stresas dėl tolimesnių planų.
Kokia daina buvo geriausias mokyklos skambutis?
Furryto – „Deimantai“.
Įsivaizduok, kad dabar su draugėmis žaidi slėpynes mokyklos teritorijoje. Įvardink dvi vietas, kuriose slėptumeisi?
Pirmą vietą pasirinkčiau prie chemijos kabineto 4 aukšte, nes šalia yra dar vienas kabinetas? Kambariukas? Ta vieta, nes pati tik 12-oje klasėje sužinojau, kas čia per velnias. Juk neturėjau jokių pamokų toje zonoje.
Antrą - kur bibliotekoje yra įėjimas į koridoriuką ir ten toliau yra mažas, vienas kambariukas.
Esu tikra, kad bet kas, kas pažįsta Skaistę yra bent vieną kartą girdėjęs : „Viskas, jau reikia pradėti mokytis“. Atskleisk savo strategiją, ką tu darai, kad ištarusi šiuos žodžius iš karto pagerini savo rezultatus?
Čia pats noras. Save užsimotyvuoji ir prisiverti pasimokyti, nes žinai, kad reikia.
Iš savo asmeninių nepasisekimų, kokių klaidų patartum nedaryti kitiems?
Manau, kad kaip tik gerai daryti klaidas, nes iš jų daug ko gali pasimokyti. Aišku, klaidos turi būti proto ribose. Ir darykit jūs tas klaidas, kad kuo daugiau perliptumėte per save ir išbandytumėte, kai suklystate.
Kas tau mokykoje labiausiai patikdavo?
Apart mokymosi, per pertrauką būti, kalbėtis su draugais. Gaila, kad to jau nebebus : kai išeidavai iš pamokos ir aptarinėdavai kaip kas sekėsi. Visi tie jausmai... Šiaip, pagalvojus, kiek žingsnių ten praeita, kai eidavai pasivaikščioti po mokyklą, kai veiklos nebūdavo ( juokiasi). Valgykloje blynai dar patikdavo. Nu ir šiaip, kad galėdavai per pertraukas pabūti su draugais. Patikdavo, kai parlamentas prigalvodavo ( ir ne tik) kažkokių veiklų, vis kažkas įdomesnio.
Kokio mokytojo kabinete tu įjungdavai relaxo režimą?
Manau, kad Jūratės Musteikienės, nes tu ten mokaisi dėl savęs. Ji įdeda daug darbo pasakodama ir perduodama mums informaciją, stengiasi, kad kuo aiškiau būtų, bet nuo mūsų pačių priklauso, tik kiek mes išgirsime ir įsidėsime į galvas. Bet pas ją nėra lengva. Tiesiog be įtampos ir laisvai gali klausyti pamokos ir mokytis dėl savęs. Tai tas man patikdavo.
Ar jau prileidai mintį, kad tu turėsi išleistuves? Kokius jausmus tau sukelia ši mintis?
Sunkiai, bet bandau taikytis su ta mintimi, kad jau viskas. Dvylika metų praėjo. Kaip? Aš pati neįsivaizduoju. Dar, atrodo, vakar turėjau tik pirmą pamoką šioje mokykloje, o dabar jau viskas. Tai - sunkiai suvokiama.
Ar turi kokį pokštą susigalvojusi, kurį norėtum įgyvendinti iki išleistuvių?
Mokykloje vandens karą padaryti su balioniukais mažais.
Na ir pabaigai, pasakyk palinkėjimą bendraamžiams
Nebijokite bandyti ir klysti! Iš klaidų daug galima pasimokyti. Negalvokite kad visas gyvenimas čia ir susideda ties mokslais ir mokykla, neapsikraukit:) Išlaikysim mes tuos egzus, viskas čiki piki bus. Nu ir sėkmės gyvenime!
Skaistę kalbino Ugnė Oznanskaitė
