Labas. Apibūdink save 3 žodžiais, kuriuos išgirdęs kitas žmogus, iškart galėtų pasakyti, jog tai tu.
Einasau... Labai sudėtingas čia toks klausimas. Iš tikrųjų net nežinau...
Išspausk tiek, kiek gali.
Žiauriai sudėtingas klausimas... Nėra ten lengvesnių?
Čia tik pirmas klausimas.
Save taip apibūdinti, kaip kitas mato, tai yra sudėtinga, nes tu apie save vienaip galvoji, o kitas gali visai kitaip. Nu bet gerai, palaukit, pagalvosiu. *po 2
minučių galvojimo pertraukos* Tebūnie, kažkas gal su vakarėliais, kas iš tikrųjų nelabai.
Tai gal iš čia ir atsirado tas DJ jankė?
Ne, čia šiaip buvo sugalvota, kažkada, nes reikėjo kažko. Bet tebūnie bus aktyvus, nežinau, šmaikštus nešmaikštus, bet tarkim linksmas. O, pala, koks pirmas žodis buvo?
Aktyvus.
Hm, šituos 3 žodžius galit užsirašyt, bet gerai, 2 turim: aktyvus, linksmas.. Ir aš nežinau, kokį kiti mane mato. Padėkit, o kokį jūs mane matot?
Mes tau negalim sakyt viso šito. *Bandom paaiškint, ką norim šiuo klausimu išpešt*
Nu gerai, tada galit rašytis snieglentes, nes tikrai visi supras. Tai va, ir visi 3, jeigu persigalvosiu, tai perrašysit.
Gerai, tai kada ir kaip snowboardinimas atsirado tavo gyvenime?
Oho... Na, tokie dalykai, dažniausiai, turi labai ilgas istorijas, bet trumpai, supaprastintai papasakojant, tai viskas prasidėjo nuo riedlentės, ir kadangi vistiek ta pati ekstremalaus sporto kryptis, tai tas prie to. Bandžiau su slidėm, bet nepatraukė, ir tada draugas pasiūlė su lenta pabandyt. Galvoju, aišku, pff kas čia, jeigu su riedlente moku, tai su snieglente tas pats bus. Kai nuvažiavau ant kalno, tai nuo viso to kalno ant užpakalio nusileidau. Tai va, taip per draugus ir atsirado, o vėliau pamačiau, kad visai sekasi, daug motyvacijos iš aplinkinių buvo, ir šiaip užkabino labai, o dabar turiu, ką turiu.
Kai prasideda žiemos sezonas, tave labai sunku pamatyti mokykloje, tai ar nebūna problemų prisivejant bendraklasius? Nenukenčia mokslai?
Aišku, kaip pažiūrėsi. Šiaip, jeigu viską sistemingai darai, pasiryžti, jog tikrai reikės atsiskaitymus parašyt, tai tada nesukelia jokių problemų. Atrodo, jeigu pabėgi iš pamokų, tai daug sunkiau prisiverst ir tuos atsiskaitymus parašyt, negu, kai išvažiuoji 2-3 savaitėms. Mokytojai tau pasako, ką reikia padaryti, ir per kelis kartus viską atsiskaitai. Niekada nebuvo problemos čia.
Ar nesinervini prieš artėjančius egzaminus? Nėra įtampos?
Čia irgi labai sunkus klausimas. Žiūrint iš mokytojų pusės, tai jie visi vienbalsiai sakytų, kad nesimokau, bet aš to nepripažinsiu. Iš tikrųjų, įtampos nėra iki egzaminų, bet tas jauduliukas prieš pat egzaminą yra. Labiausiai tenka jaudintis dėl to, ką mažiausiai moki, bet tada pagalvoji, kad bus, kaip bus.
Ar turi žmogų mokykloje, kuris tave motyvuoja?
Yra keli tokie žmonės. Yra motyvuojančių ir nelabai, bet bent šiuo atveju, kurie tikrai skatina judėti ir labai gelbėja per visus mokslo metus, tai Renata, tada, kai nuo 11kl., pradėjom į rusų eit, tai Makauskienė. Šiaip, kai sunku, tai kuratorė pagelbėja ir užtaria. Bet šiaip, visi mokytojai šiek tiek prisideda, tikrai padeda.
Ar turi kokį nors gyvenimo moto, kuris neleidžia pasiduot?
Aha, labai sunkus klausimas. Reikia pagalvot, kokiu aš čia vadovaujuos. Kai nesistengi apie tai galvot, tai pats ir supranti, o kai reikia, tai labai sunku atsimint. Pala, o koks klausimas buvo?
Gyvenimo moto.
Ai, tai šiaip vadovaujuosi tuo, kad jeigu kažkas ir nepasiseka, tai ties tuom ir nereikia užsiciklint, o judėt toliau. Vieną kartą kas nepasisekė, tai kitą kartą gali ir pasisekt. Tai, kai šituo motyvuojuosi, tai ir gali pasirodyt tas toks mano „aii...‘‘ nusiteikimas.
Ar jau turi kokių ateities planų, ar dar nelabai galvoji apie tai?
Šiaip, iš tikrųjų, pas mane, gali pasirodyt, kad net per daug viskas suplanuota jau į ateitį. Šiaip, iš pradžių, prieš pusę metų buvo viskas tiesiog plius minus mėnesiais sudėliota, kada ir ką veiksiu, o kai jau vis arčiau ir arčiau viskas, supranti, jog turi viską daug detaliau dėliotis, nes jau dega užpakalis. Bet šiaip aiškesnis planas yra, jau pasiekiau tam tikrą ribą, ko norėjau. Dabar mokyklos pabaiga, toliau galvoju, kad sporto srityje, sveikatingumo srityje, viskas, kas pasiekta, bus tobulinama.
Tai gerai, pereikime prie paprastesnio klausimo. Ką tau reiškia biliūnkė?
Išgirdus mokyklos pavadinimą iškart primena rašytoją J.Biliūną. Aišku, biliūnkalnis, ten daug visko buvo. O šiaip, biliūnkė kaip mokykla, tai siejasi su vieta, kur baigia prabėgt 12-ka metų. Ši vieta, realiai, suformavo mano asmenybę, padėjo pasirinkti, kas patinka, kas ne, subrandino požiūrį, o požiūris sistemą, pagal kurią supratau, ar pasroviui plaukt, ar prieš srovę. Tai pagrinde su tuo ir asocijuojasi man biliūnkė.
Na, tai ko palinkėtum mokyklos bendruomenei, o ypač būsimiems dvyliktokams?
Pagrindinis dalykas, kad surastumėt savo kelią ir nestresuotumėt, nesusireikšmintumėt dėl egzaminų, nes nėra jie tokie baisūs, o ir ties jais viskas nesibaigia. Mokykla nėra visiškai pagrindinis dalykas, yra tikrai daug svarbesnių dalykų gyvenime.
Paulių kalbino Gabrielė Zuzevičiūtė ir Aistė Prusakovaitė.
