Su nauju mėnesiu prasideda ir nauji iššūkiai. Vieniems tai mėnesis, kuris reiškia artėjančias atostogas, o kitiems tai „ paskutinis pasispardymas“ prieš egzaminų sesiją. Gegužės pokalbių ciklą pradėkime aktyviai. Šiandien ant „Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio“ prisėdo dar vienas abiturientas, kurį kuklumas išties puošia. Tai - Kasparas Juodelis. Paskaitykite!
Kuris paros laikas tau labiausiai patinka?
Ankstus rytas, arba vėlus vakaras.
Pasakyk savo TOP 3 vietas Biliūnkėj?
TOP 3 dabar taip nesumąstysiu, bet TOP 1 būtų fojė pirmam aukšte. Šiaip prieš porą metų būčiau sakęs kitaip, antro aukšto galas, bet...
Kiti tai prie „katiliuko“ būna...
Galima ant rankų pirštų suskaičiuoti, kiek aš ten per keturis metus esu buvęs.
Jeigu pamatytum vaikštantį devintoką Kasparą, į kurią vietą gimnazijoj jo nevestum?
Kur nevesčiau savęs? Gal į chemijos kabinetą tada. Nesvarbu kuris, bet chemijos kabinetas. Aišku, ne dėl mokytojų čia, bet dėl to, nes įgūdžių tame dalyke neišsiugdžiau...
Įsivaizduok, kad yra mūsų gimnazijos krepšinio lyga, kaip LKL- Lietuvos krepšinio lyga. Kokie mokytojai sudarytų tavo startinį penketą?
Du kūno kultūros mokytojai Ramūnas ir Dalius, tada imčiau fizikos mokytoją E. Taleišienę, gynybai jaučiu gerai būtų. Matkės mokytoja L. Mikalauskienė, nes labai vikri ir greita. Dar reikia vieno, kad įkvėptų... Tikybos-etikos mokytoja Daiva duotų tikėjimo ir įkvėpimo, toks žodinis palaikymas.
Kokį didžiausią skirtumą jauti tarp 9-oko savęs ir 12-oko?
Pirmoje vietoje laiko supratimas. Labai greitai tirpsta tas laikas, ypač 12-oj klasėj. Reikia spaustis su mokslais, su viskuo, tai labai greitai praeina iš tikrųjų. Antroje vietoje ne toks įsitempęs esu. Nu, jau kaip pritapęs, laisvesnis, nes anksčiau vis tiek toks kaip ne savas, pirmais metais ypač.
Kalbant apie devintą klasę... Tu buvai krikštynų įkarštyje. Ar devintokai laikosi savo pažadų ir priesaikų? Ar užleidžia valgyklos eilėse, netrukdo, nesimaišo?
Iš dalies taip, iš dalies ne. Vat eilėj vieną kartą, kai stojau už devintoko, jis taip sužvairavo į mane, tai supratau, kad nelabai patiko jam. Bet kita klausimo dalis, kad nesimaišyti, tai jo. Šitie devintokai, manau, labiau gaudosi negu mes. Bent jau dabar atrodo, kad jie greičiau susiprato, nevaikšto visi klasėmis. Tai manau, kad ir taip, ir ne.
Visiems ne paslaptis, kad tu sportininkas, tai kas ką rado: ar graikų-romėnų imtynės Tave, ar Tu jas?
Jaučiu vis tiek imtynės jau buvo nusižiūrėjusios mane, nes anksčiau ar vėliau vis tiek būčiau pabandęs ir tai buvo tik laiko klausimas, kada. Iš tikrųjų, gana anksti aš jas pradėjau lankyti. Anykščiuose nebuvo labai daug pasirinkimų, ką lankyti. Lankiau futbolą, bet nelabai man ten sekdavosi ir šiaip mama pradėjo sakyti kas bus, jeigu kažkas atsitiktų, kaip ten apsiginsi, dar kažką ir pamąsčiau. Po futbolo pabandžiau imtynes ir tiesiog taip iki šių dienų.
Gerai, yra varžybos, daug laimi. Galima pasižiūrėti „Anykščiai Wrestling“ puslapį ir matosi, kad Kasparas Juodelis tai pirma, tai antra vieta, ant visokių pakilų stovi... Dėl kokio laimėjimo tu labiausiai didžiuojiesi savimi?
Hm, nu šiaip tų laimėjimų nemažai buvo, bet jaučiu reikšmingiausias vis tiek Lietuvos čempionatas. Prieš porą metų pirmą vietą laimėjau. Kai laimėjau, sudalyvavau Europos čempionate. Manau reikšmingiausiu ir laikyčiau tą laimėjimą.
O tai kai grįžai namo, nesakei „mama, aš laimėjau, aš dabar varysiu į Europos čempionatą“, nebuvo noro visiems pasigirti?
Nebuvo. Šiaip, kažkaip neiškėliau aš ten labai, kad čia kažkur važiuoju. Tiesiog taip natūraliai. Sportavau, laimėjau ir sudalyvavau. Paprastai žiūrėjau, nereagavau taip.
Tai kaip tu toks nepasikėlęs? Natūraliai žmogus kai laimi kažką, iš karto pasikelia, geriau apie save galvoja.
Tai gal aš ir pasikėlęs, tik to neįžvelgiat. Pasikėlęs aš žiauriai ( juokiasi). Manau, kad kiekvienas individualiai tokius dalykus vertina ir supranta. Gal todėl vieni labiau tą pabrėžia, kiti mažiau. Tiesiog taip gaunasi, kad santūriai kažkaip, neišsireiškiu.
Kokiomis veiklomis tu užsiimi kai grįžti po mokyklos, treniruočių?
Dabar, 12-oj klasėj nėra ten to laiko marios, tai kaip išpuola. Kartais kompiuterinius žaidimus įsijungiu. Viskas ir sukasi pagrinde: mokykla, namų darbai, sportas, o taip jau dar kažką sunku ir beįsprausti. Kas papuola, tą ir paveiki.
Įsivaizduok, kad žmonijai reiktų ištrinti visus matytus animacinius filmus iš atminties ir pasilikti tik vieną. Kokį animacinį filmą tu pasiliktum?
Tai gal tada „Ratai“ ( angl. „Cars“). Net nežinau, kiek kartų ten būdavo vaikystėj žiūrėta, žiauriai patikdavo. Ten gi jis irgi lenktynininkas ir to sporto kažkiek yra. Kažkiek panašu su tuo, ką aš veikiu, todėl ir išskirčiau šitą filmuką.
Ir pabaigai, palinkėk kažko būsimiems dvyliktokams.
Kantrybės su nauja sistema, vis tiek daug streso įneša. Nu, aišku, gal vienuoliktokams dar ir atrodo toli, bet manau suprasti, kad laikas eina tik į pabaigą šitoje mokykloje, ne vien mokytis, bet ir tas akimirkas, kurios gali pasirodyt nereikšmingos, vertinti ir suprasti, kad jos senka, vertinti draugus, mokytojus, laiką.
Kasparą kalbino Ugnė Oznanskaitė