"Dvyliktas Biliūnkalnio laiptelis" sugrįžta! Pavargę nuo karantino, su naujomis jėgomis, esame pasiruošę Jums pristatyti dar nematytus straipsnius apie jau mokyklą baigusius abiturientus. Kaip sakoma geriau vėliau, negu niekad! Tad su džiaugsmu pristatome Jums aktyviąją Emiliją Bieliauskaitę!
Kaip manai, kaip tave apibūdintų mokytojai?
Uoj, net neįsivaizduoju. Tikriausiai nebūtų vieno apibūdinimo... Aišku, priklausomai nuo mokymosi dalyko, bet manau dauguma mokytojų tikriausiai apibūdintų, kaip visur dalyvaujantį ir aktyvų žmogų.
Kokie artimiausi planai po egzaminų? Ką veiksi kitais metais?
Vasarai turiu labai daug planų ir tikslų. Ar visus pavyks įgyvendinti, čia jau kitas klausimas, o kitais metais planuoju studijuoti universitete.
O kur, jei ne paslaptis?
ISM, skaitmeninis verslas ir inovacijos.
Ar visada norėjai čia stoti? Gal turėjai ir kitų planų?
Ne visada, aš pati tik šiais metais pilnai apsisprendžiau, kad noriu į verslo sritį krypti. Prieš tai labai norėjau į IT sritį, bet atsitiko taip, kad po kelių pamokų pas naują programavimo mokytoją, aš jau nieko bendro net nebenorėjau turėti su programavimu, tad vienuoliktoje klasėje viskas pasikeitė ir nusprendžiau, kad reikia įstoti į kūrybines arba pramogų industrijas. Tada visas pasaulis apsivertė aukštyn kojomis, kada pradėjau mokytis su korepetitore 12 klasėje. Grįžau pas senąją mokytoją ir vėl norėjau kažką bendro turėti su programavimu, todėl ir pasirinkau šią sritį.
Koks buvo pirmas įspūdis, kai įžengei į gimnaziją?
Buvo labai daug baimės, bet tuo pačiu ir noro pradėti naują etapą. Prisimenu, kad pirmos dienos buvo su daug nerimo, nes kabinetą ne visada išeidavo rasti iš pirmo karto. Bet po kelių savaičių viskas aprimo ir pradėjau domėtis daugiau, kas vyksta ir kokių veiklų įmanoma rasti mokykloje.
Iškilus problemai, kokio žmogaus prašydavai pagalbos pirmiausia?
Iškilus problemai visada pirma mama ir draugės sužinodavo, o po to eidavau pas kuratorę.
Kokio čia išmokto dalyko niekada nepamirši?
Ne visi mokytojai nori padėti ir yra veidmainiai... (Kalbu apie labai, labai mažą procentą mokytojų).
Kokį įvykį prisiminus užplaukia nostalgijos jausmas? Kitaip tariant, koks momentas visada išliks tavo galvoje?
Turiu juos kelis. Tai pirmas būtų savanorystės ir skautų veikla su mokytoja Daivute. Antras - kino pamokos ir filmo kūrimas su filmavimo grupe bei mokytoja Renata.
Ar sutiktum gimnazijos metus patirti iš naujo? Gal tada kažką pakeistum?
Sutikčiau, bet tada jau norėčiau būti pasikeitusi mokytoją nuo metų pradžios, o ne nuo antro trimestro pabaigos, kad nereikėtų dviejų metų kurso išmokti per 4 mėnesius.
Kokia yra mėgstamiausia mokytojo frazė?
Tikriausiai tai būtų mokytojos Jurkėnienės frazės: „Dovanokit, kad atėjau“ arba “Nors užsivošk”.
Na ir paskutinis klausimas. Jei galėtum sugalvoti vieną taisyklę mokyklos bendruomenei, kokia ji būtų?
Nežinau, ar tai tiktų kaip taisyklė, bet čia galbūt būtų toks kaip ir paskatinimas, kad pradėtų savanoriauti daugiau jaunuolių, nes labai dažnai savanoriaujant, atsiskleidžiam kaip asmenybės ir pamatom, kas tokie iš tikrųjų esam. Plius savanorystė yra labai plati sritis, tai manau, kad kiekvienas atrastų sau vietą ir surastų bendraminčių.
Dėkoju tau už atsakymus, smagu buvo pasikalbėti. Ir didžiausios tau sėkmės!
Ir man patiko atitrūkti nuo egzaminų, ačiū, kad paklausinėjai. Ačiū ir tau didžiausios sėkmės.
Emiliją kalbino Luknė Gurskutė
*Interviu paimtas nuotoliniu būdu*
*Straipsnį publikuoti be sutikimo griežtai draudžiama*