Jei pažvelgsime keletą metų atgal, gali pasirodyti, kad „Biliunkėj“ ryškiausi įvykiai buvo susiję su rinkimais. Niekas kitas taip neįaudrindavo tūlo biliūniečio, kaip rinkiminės batalijos. Agitacinius plakatus galėjai išvysti net tualeto vienutėje. Debatuose kraujas užvirdavo tiek kandidatams, tiek rinkėjams. O kandidatų įvairovė atitiko kiekvieno skonį: nuo idealaus moksliuko iki žmogaus-mįslės. Ech, ką aš čia su tais „memorais“, matyt, senstu...
Šiemet į LMP‘o rinkimus atėjo trys remarkiški draugai. Vyriausias iš jų (sunku patikėti) vienuoliktokas (o, Jėzau, nejaugi) Emilijus Gudavičius. Reikia pripažinti – vardas reto gražumo. Antroji kandidatė - dešimtokė Rimgailė Savickaitė, rodos, idealiai atitinkanti pavyzdinės gimnazistės etaloną. Ir, kaip Pilypas iš kanapių, į rinkimų distanciją įšoko pirmokas gimnazistas Julius Kiaušas, meiliai visų vadinamas Juliuku.
I dalis. Rinkiminė agitacija
Nieko nelaukdamas, pirmasis rinkiminių pažadų maratoną įsitraukė Emilijus. Manau, daugeliui iš gilių, filosofinių šio jaunuolio pamąstymų įstrigo vienintelis žodis – „VOTE“. Pedagogai skaitydami juos delbė žemyn akis ir dūsavo: „Kas gi tą vaiką mokė lietuvių kalbos?“. O draugiški klasiokai, bandydami ištaisyt padėtį, kabino nosines kur reikia ir kur nereikia. Kiek vėliau pasirodę Rimgailės plakatai pritrenkė estetika: kaligrafiškos raidės, ypatingai tiesios eilutės, suderintos spalvos. Tik jokios agitacijos... Gražios mergaitės gražus „abrazdėlis“ tiesiog kvietė balsuoti – nesvarbu už ką. Juliukas į agitacinę kompaniją įsitraukė paskutinis. Plakatus jam paišė nuo devintokių iki n-tokių. Julius kaip tikras politikas buvo konkretus – kvietė balsuoti būtent už jį, negailėjo sau pagyrų (ir gražus, ir protingas). Nežinau, kaip jums, bet šio vyruko nuotrauka man kažką priminė... Tik per žinias išvydus Vladimirą Vladimirovičių Putiną supratau, kur čia šuo pakastas.
II dalis. Debatai
Į trečiadienį vykusius debatus prigužėjusi pilnutėlė salė liudijo, kaip tauta ištroškusi kraujo. Deja, deja, visiems teko nusivilti. Debatai greičiau priminė filmuką apie teletabius, nes tik ir trūko garsiai ištartos kultinės frazės: „Mes mylime vienas kitą. Draugiškai apsikabinkime!“. Padėtį bandė užaštrinti debatų vedėja Brigita, pavieniai klausinėtojai. Kai kurie atsakymai tikrai įeis į „Biliunkės“ folkloro istoriją: „Aš tenai būsiu didžėjum“ arba „Kardai, juk tai taip įdomu“. Bet, tiesą sakant, stebėti debatus buvo smagu. Daugeliui buvo aišku, kas turi tautos numylėtinio vardą. Prisiekęs Rimgailės gerbėjas Rokas S. Negalėjo suvaldyti emocijų ir nuolatos pratrūkdavo: „Mes už tave, Rimgaile!“.
III dalis. Rinkimai
Šalia tolerancijos skėčių įsikūrusi rinkimų komisija atrodė išties oriai. Reikia pripažinti, kad sumanymas daryti balsavimą pirmo aukšto foje puikiai pasiteisino. Ir erdvu, ir visiems į akis krenta. Balsavimas vyko per pertraukas. Rinkimų komisija tikrai nepersidirbo, nes aktyvumu biliūniečiai nepasižymėjo – balsavimo teise pasinaudojo tik 48% visų rinkėjų. Aktyviausios klasės buvo musteikiukai (81), poškiukai (85) ir neniškiukai (84). Šaunuoliai! Pasyviausių klasių nevardinsime, bet devintokai tesugėbo išspausti 35%. 52% mokinių balsavimo teise nepasinaudojo. Labai įdomu kodėl? Ar apie tai nereikėtų pagalvoti mokyklos aktyvistams. Ar jų darbas nevirsta darbu sau ir dėl savęs? Daugiau negu pusė gimnazijos liko nesuinteresuoti ir yra tarytum opozicija ignoruojanti visuomeninį gimnazijos gyvenimą. Nemanau, kad jiems „dzin“, tiesiog liaudis liko neapšviesta, neparaginta ir galiausiai visai nesudominta. Išvada – draugai balsavo už draugus. Gal ir per daug analizuoju, bet akivaizdu, kad didelės dalis moksleiviu nesijaučia gimnazijos dalimi.
IV dalis. Rezultatai
Po šešių pamokų balsai buvo skaičiuojami „kamčiatkoj“ (36 kab.). Maža biuletenių krūvelė greitai buvo išrūšiuota ir suskaičiuota. Įtampa augo skaičiuojant Rimgailės ir Emilijaus balsus (116 ir 113). Juliukui pasitikėjimą pareiškė 43 rinkėjai. Šeši biuleteniai buvo pripažinti negaliojančiai. Tarp jų atsirado du „balsai“ skirti Giedriui Jurkštui. Tai tik paliudija, kad šis jau mitologinis gimnazijos personažas turi potencialo laimėti bet kokius rinkimus. Vienas biuletenis pripažintas negaliojančiu dėl rinkėjo anatominių žinių. Pažymėjęs vieną iš kandidatų apačioj kažkodėl parašė „Paksas“ ir papuošė biuletenį biologijos vadovėlio iliustracija.
Belieka pasveikinti Rimgailę ir palinkėti sėkmės rajono rinkimuose. Kad juos laimėtų reikės gerai pasiruošti, apgalvoti programą, bet parako šiam reikalui Rimgailė turi.
Panegirika Jonui Deveikiui.
Gali atrodyti, kad organizuoti rinkimus gimnazijoje paprasta. Patikėkit, tikrai ne. Juk reikia prisikalbinti kandidatus, rasti komisiją, laviruoti tarp tautos ir mokyklos valdžios, o kiek popierizmo! Bet mes turim Joną. Visur suspėjanti, viską mokantį, o svarbiausia viską darantį ramiai, be isterijos ir susireikšminimo. Jono atėjimas į „Biliunkę“ šviesioji mokyklų reformos pusė. Linkiu Jonui nepaleist vadžių.
Ačiū už dėmesį. Likit su „Biliunke“.
Šiokia ir Anokia
