Penktadienis tokia keista diena – jau kvepia poilsiu, bet vis dar privalai versti smegenis dirbti. Aš penktadienio ryte vos nušliaužiu iki mokyklos, tenai būna ne ką geriau – slenku su mase ir apsimetu, kad gebu susikaupti, o per „šeštą“ (paskutinę) visai „išjungiu sistemą“ ir tik retkarčiais sumirksiu, tarsi rodydama gyvybės signalus. Taip jau yra, kad penktadienį sugaudyti mintis beveik neįmanoma. Kiekvienas bukai spoksodamas pro langą, į raidžių kodą vadovėlyje ar pavargusios mokytojos veidą mato tik tai ką veiks vakare arba rytoj, arba poryt. Nors be abejo atsiras man prieštaraujančių, teigiančių, kad penktadienis gali būti labai darbingas ir produktyvus, tokia letargo būsena pirmoje dienos pusėje man atrodo visai natūrali.
Taip jau nutiko, kad būtent savaitės gale gavau visai nepageidaujamą užduotį parašyti straipsnį apie Ryčio Makausko apsilankymą biliunkėje. Buvau baisiai nepatenkinta. Dabar, rašydama, ramstau galvą nuo vienos rankos ant kitos ir pinu menkas mintis į tekstą. Tinginystė mane žudo.
Visgi mano darbą lengvina tai, jog Rytis labai įdomus žmogus. Nuo pirmų žodžių pasidaro aišku, tai šiltas, paprastas ir nuoširdus vaikinas. Nors Švedijoje jis jau beveik baigia tarptautinės ekonomikos ir politikos bakalauro studijas, jokiu būdu nepavadinčiau Ryčio be proto rimtu, suaugusiu ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio Makauskiukas panašus į tokį dėl kurio į salę susirinkusi silpnoji lytis varvina seilę (tikiu, kad jos tikrai buvo nuvarvinta, nors aš ir nemačiau), bet man Ryčio buvo įdomu klausytis. Aišku, jei jis būtų pasakojęs tik apie savo studijas Skandinavijoje, tikriausiai būčiau rankutėm pasiklojus – kojelėm užsiklojus ir nusnaudus porą posmų, bet dėkui Dievui, taip neatsitiko. Rytis turi vieną (ką aš žinau, gal ir daugiau?!) beprotiškai fantastišką aistrą – tranzavimą. Tai, rodos, veikia kaip narkotikas, nes pradėjęs penkiolikos jis nė neketina sustoti. Dabar, apkeliavęs dalį Europos, Skandinaviją, Japoniją ir Pietų Korėją, Rytis rengiasi smulkiau išmaišyti Aziją. Apie savo nuotykius, kelionių specifiką, sutiktus žmones ir tranzuotojo gyvenimą Rytis kalba, kaip tikras išlikimo vadovas, o jo parodyti vaizdai iš kelionių, tai tik patvirtina. Prisiklausiusi visos tos fantastikos, rodos pati būčiau patraukusi su kortele prie kelio ir laukus to išganingo sustojimo, bet dabar sėdėdama prie šilto radiatoriaus raminu save, kad mano laikas dar ateis. O visiems norintiems pradėti tranzuoti Rytis maloniai siūlo susirasti jį FaceBook'e ir paklausti visko, kas tik domina nuo „Kokį miegmaišį pasiimti?“ iki „Ką daryti, jei tave išmes miške?“. Žodžiu, kaip sakė tikras tranzavimo žinovas „nestabdyk!“. Kurk savo kelionės planus ir pasakas tėvams kur buvai pasidėjęs. Ir jei ne po Europą, tai po gimtąjį rajoną, ir jei ne tranzuodamas, tai, kad ir mindamas dviračio pedalus. O Ryčiui linkiu „nestabdyti“ ir į kitą kelionę pasiimti mamą (kuri aiškiai pareiškė norą), kad sulauktumėme dar įdomesnių, keistesnių ir beprotiškesnių istorijų.
Straipsnio autorė: Emilija
Nuotraukos Lidijos
Nuotraukos Lidijos