Lietingą ketvirtadienį „Dvyliktas Biliūnkalnio laiptelis“ kviečia susipažinti su meniškos sielos tinklinio entuziastu - Nedu Grigaičiu!
Apibūdink gimnaziją vienu sakiniu.
Ne tai, ko tikėjausi. Aš pernai atėjau į mokyklą ir tikėjausi, kad čia bus labai griežta mokykla, kad bus viskas ant vadžių, viskas bus labai surišta. Pasirodo, čia labai laisva viskas.
Vienai dienai, kokio mokytojo vietoje norėtumei pabūti?
Ramūno Šližio. Norėčiau pakankinti mokinius. Geras mokytas, bet turi galią pakankinti mokinius. Duočiau labai daug pratimų, non-stop‘u bėgioti.
Jeigu turėtum galimybę valdyti mokyklos valgiaraštį, kokie 5 patiekalai būtų tame sąraše?
Būtent blynai, visą laiką blynai turi būti. Makaronai visą laiką turėtų būti. Nežinau, jei išgalvočiau iš beleko, tai kebabai, man jokio skirtumo. Picos... Visokie tokie dalykai.
Kokie veikėjai iš vaikystėje matytų filmų, serialų buvo tavo idealai? Ar esi panašus į juos šiandien?
Vaikystės? O blemba, net neprisimenu. „Ratatouille“ ( liet. La troškinys )laikau save, kad mokėčiau gaminti maistą, tai tas Lingvinis. Iš serialų nebent iš dabartinių galėčiau pasakyti. Labai save laikau kaip Jesse iš „Breaking Bad“ (liet. Bręstantis blogis). Aš neįsivaizduoju. Nelabai padedu save į tokią vietą, kur būčiau kaip koks serialų ar filmų herojus.
O jeigu filmuose yra geriečiai ir blogiečiai, tu tas herojus, ar maištininkas?
Tas, kuris buvo papirktas tam, kad praeitų. Už kadro veikėjas, kuris tiesiog vaikšto.
Kokių tikslų esi sau išsikėlęs? Gal jie susiję su asmeniniu tobulėjimu ar žvelgi į ateitį, studijas?
Į studijas niekur nežvelgiu. Į materialius dalykus labiau atkreipiu dėmesį. Turėti savo mašiną, kad nereikėtų važinėti su tėvų. Artimoje ateityje tai ir norėčiau padaryti.
Tu mokaisi gimnazijoje antrus metus, bet kai praeini koridoriumi neatrodai svetimas, ne tas, kur
„Ai, čia šitas, naujokas“. Kaip tu taip greitai įsitraukei į gimnazijos gyvenimą?
Aš – kavarskietis. Čia yra daug mano kavarskiečių draugų. Įsitraukiau į Biliūno mokinio gyvenimą taip nepastebimai, kadangi žaidžiu tinklinį. Ten daug žmonių yra, kurie žaidžia, tai aš prisijungiau prie jų.
Ką patartum tiems, kurie kitais metais ateis ir bus vienuoliktokai? Kaip jiems greičiau įsitraukti į mokyklos gyvenimą?
Nebūkit anglistais. Aš nesakau nieko blogo prieš juos, bet man jie labai keisti ir neįsitraukia į šitą Biliūnkės gyvenimą.
Nedai, pristatei savo darbą „1 kūrinio galerijoje“. Koks jausmas viešai rodyti savo kūrybą?
Aš turiu gal vieną baimę- tai scenos baimę. Man tai buvo labai keista. Man nepatinka būti žmonių dėmesy, buvo baisu. Visas drebėjau. Vienu žodžiu, tai baisu. Mokytoja Renata Miškinienė padėjo, nes aš nesu kalbus. Nesijaučiau savimi, nesijaučiau savame stiliuje pristatant kažkokį darbą. Aš jau geriau jausiuosi rėkaudamas prie žmonių tinklinio aikštutėje, negu pristatinėdamas darbą prieš žmones, kurie būtent ir žiūri į mane. Aš norėjau jį parodyti, bet nebuvo tokio didelio noro jį pristatyti. Norėjau, kad žmonės jį pamatytų, bet nenorėjau rodyti savęs.
O kaip tau kilo idėja, kad nori parodyti savo kūrybą?
Aš menininkas. Pats darbas buvo 50/50 kaip aš pasakyčiau, tai aš menininkas ir norėjau parodyti savo darbą.
Pats minėjai, kad tu įsitraukei į mokyklos gyvenimą, nes žaidi tinklinį. Kokių sporto šakų varžybų norėtum, kad vyktų mokykloje?
Ir tinklinį žaidžiu, ir prie „katilo“ eidavau... Nenoriu sakyti tinklinis, bet niekados nemačiau Biliūnkėj smėlio tinklinio. Vasarą norėčiau pamatyti, kaip žaidžia smėlio tinklinį mokiniai. Paklaustas ar esant galimybei eitų pats pirmas užsiregistruoti į varžybas, pašnekovas pasakė „Taip“.
Papasakok įvykį, kuris tau gimnazijoje labai įsiminė, užsifiksavo?
Kai antro aukšto tualete buvo įrengta kirpykla vakar (04-17). Būtent tai labai užstrigo, nu ir kaip dabar fizikos mokytoja Dangyra Juodelienė praėjo. Tai irgi įvykis.
Kokių architektūrinių pokyčių norėtum mokykloje?
Sugrąžinti vidiniame kieme medį. Man jokio skirtumo, man to medžio reikia. Man reikia medžio mokykloje. Ir kažką padaryti su trečio aukšto koridoriumi, nes jis man labai nejaukus. Susiaurinti. Jo erdvė kažkokia ne faina. Einu nuo vieno kampo iki kito koridoriaus, jis pakeičia atmosferą, palyginus su kitais.
Įsivaizduok save sėdintį koridoriuje per pertrauką ir ateina du Nedai: vienam trylika, o kitam-dvidešimt šešeri. Kurį pamatęs pasiimtumei už parankės ir norėtum pakalbinti?
Dvidešimt šešerių metų Nedą. Nes trylikametis Nedas yra labai keista būtybė, nenorėčiau su juo kalbėti, o dvidešimt šešerių metų Nedas, nežinau, būtų įdomu, ką jis pasiekė.
Pabaigai, palinkėk kažko mokyklos bendruomenei.
Vairuokit saugiai, užsidėkit diržus, nevartokit narkotikų !
Nedą kalbino Ugnė Oznanskaitė
