„Dvyliktas Biliūnkalnio laiptelis“ sugrįžta! Nieko nelaukdami su džiaugsmu pristatome Jums geraširdę, žaviąją abiturientę - Adrijaną Valečkaitę!
Apibūdink save 3 žodžiais
Jauna, graži, o koks trečias galėtų būti nežinau, tobula.
Papasakok, koks dabar yra dvyliktokų gyvenimas. Kaip pati jautiesi? Ar ramiai miegi, ar kankina nerimas?
Kol kas dar ramiai miegu. Dvyliktokų gyvenimas nėra toks sunkus pažiūrėjus į vienuoliktokų gyvenimą, tai tikrai gana ramu. Tik va per atostogas bus anglų kalbėjimo įskaita, tai dėl to truputį stresuoju, kartais naktimis pagalvoju kaip aš ten atsiskaitysiu. Ir man dar kartais sunku suvokti, kad čia jau egzaminas-tikras ir paskutinis ir aš per mažai apie tai galvojau prieš tai, tai man truputį darosi baisu.
Kokia tavo mėgstamiausia vieta gimnazijoje?
Pirmo aukšto fojė minkštas kampas. Ten su draugėmis visada sėdim kiekvieną pertrauką, visada mus ten galit rasti, dėl to ir patinka.
O koks yra tavo mėgstamiausias patiekalas valgykloje?
Na tikriausiai kažkas pasakytų kepsnys, bet aš kepsnių beveik nevalgau. Šiaip tai jei reikėtų rinktis tarp kepsnio ir varškės apkepo, tai aš pasirinkčiau varškės apkepą. Yra mano trejybė tokia: varškės apkepas, dabar neseniai atsiradę lietiniai su varške, o gal ir seniau jie buvo, bet retai juos pagamina ir blynai. Blynų seniai atsivalgiau, tai dėl to jie trečioje vietoje. Bet jei net ir siūlytų kokį mėsos gabalėlį ar blynus, tai jau geriau blynus pasirinksiu. Ai ir sriuba. Sriuba geriausia, visos skanios, bet skaniausia yra burokėlių. Skambu kaip mokytoja, bet burokėlių sriuba yra tikrai skani.
Ar jau žinai, ko nori ir kur studijuosi?
Nežinau, net nekyla minčių. Gal, tiesiog, būsiu valytoja...
Tai neplanuoji būti mokytoja?
Neplanuoju būti mokytoja.
O jei būtum mokytoja, kokį dalyką dėstytum?
(juokiasi) Kūno kultūrą, kad nieko daryti nereiktų.
Tavo šūkis „Tik į priekį, pupyte“ yra tikrai girdėtas daugumai žmonių, ar gali pasidalinti šio šūkio atsiradimo istorija?
Taip galiu (juokiasi). Man atrodo, kad visi žino influencerį, tokį Ąžuolą, jis dažnai sakydavo „Į priekį, voveruškos“. Man rodos, kad sakė „Į priekį, pupyte“, tai aš iš jo kažką tokio paėmiau. Įsitvirtino manyje šis šūkis dar tada kai turėjau fiziką, čia gal dešimta klasė, ir fizikos mokytoja skundėsi, kad jai aštuonios pamokos ir dar devinta, jei neklystu, buvo. Aš jai tada kaip motyvuojantį šūkį ir pasakiau „Tik į priekį, pupyte“ ir mes visi labai smagiai pasijuokėm: ir klasė, ir mokytoja. Nuo tada mane visi pupyte ir „ Tik į priekį, pupyte“ vadina.
Kokio mokytojo pamokos nevalia praleisti?
Pipirienės, nes ji miela. Man patinka jos pamokos. Paskui dar būna sunku suprasti kūrinį, jei nebuvai vieną pamoką, draugų reikia prašyti užrašų. Matematika tai galima praleisti...(taip ir neišlaikom vėliau)
Koks mėgstamiausias kūrinys, kurį nagrinėjote su klase per literatūros pamokas?
Bijau, kad pasakysiu kažkokį, kuris man ne taip patiko. Patiko Škėma ir knygą skaičiau, ir kalbėjimą rašiau. „Meilė džiazas ir velnias “, Biliūno „Liūdna pasaka“ viena iš įdomesnių.
Jei būtų galima atsukti laiką atgal, ką pasakytum devintokei SAU?
„Tik į priekį, pupyte“.
Pabaigai, ko palinkėtum SAU ir kitiems dvyliktokams?
Visiems kitiems palinkėčiau šimtukų lietaus, gerų egzamino rezultatų, sau to paties ir, kad pagaliau apsispręsčiau, ką aš veiksiu toliau gyvenime.
Adrijaną kalbino Ugnė Oznanskaitė