Labas, Erika! Trumpai papasakok apie save.
Esu dvyliktokė, myliu drabužius, seną muziką, detektyvus ir nekenčiu automobilio parkavimo (juokiasi).
Tai kodėl tau drabužiai tokie ypatingi?
Nes mėgstu daryti visokias nesąmones su jais. Kažką tai nukerpu, tai išsiuvinėju, pridedu visokių akcentų, kas man yra gražu. Dabar liūdna ir pagalvoti, kiek drabužių buvo sugadinta per tokius mano bandymus.
Na, aš apie madą suprantu lygiai tiek pat, kiek „Rytas“ apie krepšinį, tačiau vis tiek kažkas turėjo tave įkvėpti tokiam darbui. Tai kas to įkvėpimo šaltinis?
Tikrai nesakau, kad aš daug suprantu apie madą, tiesiog, kartais įdomu pažaisti su drabužiais. O kas mane įkvėpė? Nežinau net. Tikriausiai filmai, iš jų daugiausia semiuosi įkvėpimo. O pats mylimiausias stiliaus pavyzdys man visada išliks Cher iš filmo „Clueless“! Pasigooglinkit, kas norit, arba nesigooglinkit.
O dabar šiek tiek pakalbėkime apie mokyklą. Kaip jautiesi baigdama dvyliktą klasę?
Žiauriai keista, iš tikro, atrodo, kad va jau viskas, artėja suaugusio žmogaus gyvenimas. Bet kažkokia nesąmonė, aš net bijau užsiregistruoti pati pas dantistę, na, bet ką, neišsisuksi nuo to.
Kokie tavo ateities planai?
Ateities planai? Dairomės dabar su Raminta bilietų į Norvegiją, kad fabrikuose dirbti (juokiasi). O, jei iš rimto, tai dar nieko nežinau, neįsivaizduoju kaip bus, bet dabar svarbu išlaikyti egzaminus.
Ko pasiilgsi, pabaigus mokyklą?
Tai, kai per lietuvių kalbos pamokas nagrinėdavome egzistencialistų kūrybą ir kai per matematikos pamokas pati pajusdavau tą egzistencinę krizę. Kai per kūno kultūros pamokas bėgant kilometrą suprasdavau, kad pareiti namo bus sunku. Ir, žinoma, kai mokytojai užmiršdavo, kad buvo uždavę namų darbų ir klasė vieningai apsimesdavo, kad jų nebuvo.
O gal yra kažkas, ko nepasiilgsi?
Visi kontroliniai, namų darbai, jie visus užknisa, tuo pačiu ir mane, bet šiaip nebuvo taip blogai toje mokykloje. Ai, tik vienas dalykas man labai nepatiko, nesupraskit klaidingai, žiauriai myliu dailės pamokas, žiauriai myliu dailės mokytoją (linkėjimai jai!), bet mūsų pogrupyje susirinko tokie talentingi žmonės, kad net nebuvo malonu lyginti savo darbo su kitų. Klasiokų darbai buvo daaaug geresni.
Erika, kuo vadovaujiesi savo gyvenime?
Mano gyvenimas yra viena labai didelė betvarkė, tai nežinau, ar čia kažkuo vadovaujuosi, bet, ką sau esu prisižadėjusi, tai, kad prieš išeinant naujam „Marvel“ filmui, turiu išsitrinti visus socialinius tinklus, kad nepamatyčiau jokių spoilerių.
Galbūt prisimeni, kokia buvo tavo vaikystės svajonė?
Labai norėjau tapti kostiumo dizainere. Vis dar prisimenu, kaip džiaugdavausi, kai mama atiduodavo daug nereikalingų drabužių, visokių skarų, kitokių medžiagų, tada aš jas sukarpydavau, susiūdavau. Taip lėlėms padarydavau drabužius, ir sau visokių nesąmonių prisidarydavau.
Na, ir pabaigai, ko palinkėtum būsimiems dvyliktokams?
Tikriausiai visi to paties linki, bet, rimtai, pradėkit anksčiau ruoštis egzaminams, nes būsit kaip aš ir teks ieškotis bilietų į Norvegiją (juokiasi).
Ačiū už tikrai nuoširdų pokalbį!
Nėra už ką!
Eriką kalbino Daumantas Žąsinas.
