Šį kartą Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio rubrikoje visiškai šviežias šios paskutinės dvyliktokų dienos mokykloje interviu su Lukne Gurskute.Kokios nuotaikos paskutinę paskutinių mokslo metų dieną?
Gal kažkiek liūdna, kai mokytojai kažką pasako jau prieš išeinant iš paskutinių pamokų, ir kai paverkia, tai tada irgi ašaros kažkaip susikaupia.
O kaip praėjo paskutinės pamokos su kuratore? Ne liūdna?
Aš galvojau, kad bus liūdniau, bet pakalbėjom, apie devintą klasę irgi šiek tiek pašnekėjom, kelis tokius lapus mūsų atidavė, kai kažkada rašėm, tai kažkokie prisiminimai sukilo, graudu kažkiek.
Koks buvo geriausias atsiminimas su klase?
Man labai patiko mūsų pirmos gimnazijos klasės kalėdinis vaidinimas. Mes labai labai labai jam ruošėmės ir sakyčiau pasiruošėm, ir tas pasiruošimas taip sujungė mūsų klasę.
Ko pasiilgsi iš gimnazijos?
Aišku, klasės pasiilgsiu, ne visų mokytojų, nepykit, bet kai kurių tai tikrai. Su kai kuriais tikrai artimas ryšys atsirado, tai gal bus keista, kad jų nebematysiu kiekvieną dieną.
Ko norėtum palinkėti sau?
Pirmiausia, kad nemesčiau sporto, netingėčiau, nes kai užeina, tai užeina. Linkiu daugiau dalykų daryti ekspromtu, nes gyvenime tokios smulkmenos, kai visiškai nemąstai, nuveda iki labai fainų prisiminimų, ir kad įgaučiau daugiau drąsos.
Jautiesi pasiruošusi egzaminams ar nelabai dar?
Aš jiems dar vis nesiruošiu, tai nežinau. Na, nėra taip, kad visiškai. Vieną dalyką labiau, bet visų kitų, tai dar vis ne.
Tai kokio dalyko egzaminui labiausiai ruošiesi?
Biologijos, nes ten reikia įdėti daugiausiai darbo. Nes, pavyzdžiui, matematikos, tai aš jau viskas, neišmokau, tai ir nebe išeis nieko.
Ką veiki, kai nori atitrūkti nuo mokslų?
Karatė labai daug padeda, nes atrodo, tingi eit kartais, bet po treniruotės būna labai geras jausmas ir džiaugiesi, kad nuėjai.
Kas suteikia norą tobulėti ir važiuoti į karatė varžybas?
Važiuoti į varžybas visada baisu, bet važiuoju, nes atrodo, kad reikia, bet reikia ne dėl kažko kito, o dėl savęs. Atrodo, gali geriau, aišku, ne visada būna geriau, bet visai įdomu pažiūrėti, kiek tu nuo praeitų varžybų pasistūmėjai ir kiek dar trūksta.
Po mokyklos planuoji likti Anykščiuose?
Na, nebent vasarą, bet šiaip, tai reikia jau naujų vėjų pagauti.
Kaip sekėsi ruoštis paskutinio skambučio šokiams?
Faina, kad beveik visada visi susirinkdavo, na, bent jau dauguma, ir linksma, kad kai kažkas nesigaudavo, tai visi pasijuokdavom iš to, bet labai draugiškai. Vieną asmeninę pamoką pasiėmėm su šokių mokytoja, tai iš karto geriau valsas pradėjo suktis. Ir šiaip, man atrodo, kad bus gražu, na, nemačiau iš tikrųjų, kaip iš šono atrodo, bet labai norėčiau, kad nufilmuotų kas nors.
Luknę kalbino Vasarė Budreikaitė
