» » Dvyliktas biliūnkalnio laiptelis - Kornelija Augustinavičiūtė
Informacija apie naujieną
  • Peržiūrėjo: 370
  • Autorius: Dovilė
  • Data: 13-03-2021, 14:52
13-03-2021, 14:52

Dvyliktas biliūnkalnio laiptelis - Kornelija Augustinavičiūtė

Kategorija: Naujienos

Dvyliktas biliūnkalnio laiptelis - Kornelija Augustinavičiūtė
Rubrikoje "Dvyliktas biliūnkalnio laiptelis" toliau puikuojasi abiturientai. Ir šįkart skubame pristatyti dar vieną intervių su abituriente, muzikinio talento savininke, paslaptingąja Kornelija Augustinavičiūte.



Pirmas klausimas. Kas šiuo metu labiausiai sukasi galvoje?

Na, šiuo metu tikriausiai mokslai, pasiruošimas egzaminams. Taip pat mąstau apie gyvenimą po mokyklos, apie stojimą į universitetą. Be abejo, galvoju, kada gi pagaliau pasibaigs visa šita koronė.

Kaip save pristatai nepažįstamiems žmonėms?

Manau, esu linksmas žmogus, kurį kartais būna sunku suprast, nes esu, jei galima taip sakyt, savotiška. Labai mėgstu laiką leisti su draugais ir šeima, keliauti, pramogauti. Labai didele sportininke savęs nelaikyčiau, bet aktyvią veiklą propaguoju, kartais. Na, dar manau, kad esu kūrybinga.

O gal dar yra kažkas, kuo, manai, išsiskiri iš kitų? Pomėgis, būdo bruožas ar panašiai.

Prie pomėgių dar priskirčiau ir tai, kad su draugais ir Musteikiene mėgstame eiti į žygius. Tikiuosi, kad po karantino vėl pradėsime žygiuoti. O tokio labai jau išskirtinio būdo bruožo neturiu, nebent tai, kad esu labai užsispyrusi ir kartais labai nesukalbama. Dar turiu įprotį visur apsikvailinti ir gėdos prisidaryti (draugai galėtų paliudyti.) wink

Kalbant apie gėdą, gal yra kažkoks gėdingas nutikimas mokykloje, ką dabar prisimindama tik pasijuoki?

Buvo daug, tačiau vieną gerai prisimenu. Buvo lietuvių pamoka, per kurią sėdžiu kartu su Vygante. Na, neslėpsiu, mėgstame paplepėti, padiskutuoti ir reikalus aptarti. Tačiau paprastai stengėmės daryti tai kuo tyliau, kad netrukdytume kitiems ir neatkreiptume mokytojos dėmesio. Taigi vieną dieną sėdime pamokoje ir Vygantė pamatė, kad iš jos megztinio išlindo siūlas. Pati negalėjo jo nusikirpti, tai aš pasisiūliau padėti. Tai karpau aš jai tą siūlą, nematau ir negirdžiu, kas darosi aplinkui. Ir po akimirkos girdim mokytoja: „Kas čia per siuvimo būrelis?“ Na, buvo baisiai gėda ir juokinga. Visą likusią pamoką krizenome. wink

Man labai panašiai buvo, žaidėm su kažkokiu kamuoliuku ir mus pavadino futbolistėmis... Gerai, o dabar priešingas klausimas: kuo labiausiai didžiuojiesi per visus šiuos gimnazijos metus?

Truputį vėliau atsakysiu, nes reikia į lietuvių jungtis...

Gerai gerai, žinoma.

...
Labai didelių pasiekimų moksle neturiu, tačiau džiaugiuosi, kad tikrai žymiai pasistūmėjau į priekį. Tvirtai tikiu, kad iš gimnazijos išeisiu būdama nuovokesnė, protingesnė ir stipresnė kaip asmenybė. Taip pat esu patenkinta, kad buvau gana veikli, stengiausi kuo daugiau įsitraukti į veiklas mokykloje ir už jos ribų.

Kaip manai, ar yra koks žmogus gimnazijoje, kuris visada tau buvo tarsi mokyklos gyvenimo palydovas?

Mokyklą būtų sunku įsivaizduoti be nuostabiųjų, išskirtinių mūsų mokytojų. Po daugelio metų gal nebeprisiminsiu kosinusų, teoremų ar kokios buvo Šaltojo karo priežastys, tačiau niekada nepamiršiu mokytojų, visų linksmų nutikimų per pamokas. Savaime suprantama, be klasiokų taip pat sunku įsivaizduoti mokykloje praleistą laiką.

O kokią svarbiausią pamoką išmokai per šiuos 12 metų?

Jei sėdi paskutiniame suole, nereiškia, kad tavęs niekas nemato. Ne, juokauju. Tikriausiai, tai būtų: jei nori pasiekti savo užsibrėžtą tikslą, turi dirbti ir įdėti daug pastangų.

Augustę kalbino Luknė Gurskutė


Dvyliktas biliūnkalnio laiptelis - Kornelija AugustinavičiūtėDvyliktas biliūnkalnio laiptelis - Kornelija Augustinavičiūtė











*Intervių paimtas nuotoliniu būdu *
*Straipsnį publikuoti be sutikimo griežtai draudžiama*скачать dle 10.3фильмы бесплатно

Rašyti komentarą

Vardas:*
El. paštas:*
Komentarai:
Įveskite kodą: *