Dvyliktame Biliūnkalnio laiptelyje ypatingas svečias – Haroldas Laukagalis. Žmogus, be kurio neįmanomas būtų nei vienas mokyklos renginys, programuotojas, kompiuterinių žaidimų asas arba DJ Haroldas, prie kurio mokyklą garsiai skambėjo, o bendruomenė šoko.Labas, Haroldai, trumpai apibūdink save.
Esu dvyliktokas, karts nuo karto matomas viešame mokyklos gyvenime.
Ar jautiesi pasiruošęs egzaminams?
Žinoma, niekada nebūsiu nusiteikęs 100 procentų, pasiruošęs dalinai kaip ir sekančiam gyvenimo etapui.
Sugrįžkime prie mokyklos. Koks tavo įsimintiniausias nuotykis per tuos visus metus?
Įsimintiniausias įvykis? Huuh.. (atsidūsta). Kiekvienas renginys, teatro spektaklis man labai įsimenamas, sukelia daug emocijų ir prisiminimų,ypač, kai sėdi už pulto ir atlieki savo mėgstamą darbą.
Ko labiausiai pasiilgsi iš mokyklos?
Sunkus klausimas. Niekados nepagalvojau.. (mąsto). Turbūt mokytojų, draugų, mokyklinės atmosferos, mokyklinių renginių(ypač teatro), techninio renginių aptarnavimo – tai, kas man labiausiai patikdavo.
Kaip įsijungei į teatro veiklą?
Taip atsitiko, kad aš pažįstu buvusį mokyklos prezidentą Šarūną Grigonį. Jis man pasiūlė prisidėti, kadangi vieno spektaklio metu prireikė žmogaus, kuris galėtų užimti garsisto vaidmenį. Be abejo sutikau, nes aš visada stengiuosi nenusisukti nuo naujų iššūkių, progos išbandyti kažką naujo ir nuveikti. Po poros repeticijų ir po spektaklio supratau, kad darbas man labai patinka, gera matyti savo atliktą darbą.
Galbūt buvo nutikę kokių netikėtų situacijų prie pulto renginių metu?
Tikrai niekados nebuvo, nes visada stengiuosi, bandau pasiruošti tam, kas galėtų įvykti. Taip pat yra Almantas, kuris būna vietoj manęs per oficialius mokyklos renginius. Aš dažniausiai dirbau per mokyklos parlamento renginius.
Kokie tavo ateities planai?
Bandysiu įstoti į VGTU renginių inžineriją. Realiai mokysiuosi daryti tai, ką mėgau daryti mokykloje – sėdėti prie pulto renginių metu, tačiau universitete tai bus aukštesnis lygis nei mokykloje.
Kurių mokytojų pamokos tau labiausiai patiko ir įstrigo į atmintį?
Huuuh.. (sunkiai mąsto keletą minučių, atsigeria vandens). Galbūt visada buvo linksmos kūno kultūros pamokos, kai su ,,fizrukais“ galima pašnekėt ir ,,pabajeriaut“, būdavo linksmos ir fizikos pamokos. Taip pat geografijos pamokos, per kurias galima pašmaikštaut su kolega apie gamtinių objektų reikšmes, lietuvių kalbos pamokos, kai galima pafilosofuot. Kiekviena pamoka savotiškai idomi, tiktais tą reikia įžvelgti ir suprasti.
Kalbant apie pomėgius ir laisvalaikį, ką mėgsti veikti?
Na, karts nuo karto pakeliauju, pasivažinėju, kartais ir padainuoju vienas kambary, kartais vienas arba su kolegomis kompiuterinių žaidimų pažaidžiu, bet dabar rečiau. Taip pat esu ganėtinai stiprus Formulė 1 fanas.
Užsiminei, jog mėgsti Formule 1, tad gal turi mėgstamiausią komandą?
Bwoah... Sunku pasakyti, aš turiu keletą komandų, už kurias sergu, tačiau yra keletas lenktynininkų, už kuriuos labiau sergu nei už kai kurias komandas.
Galbūt išduosi, kokie tai lenktynininkai?
Be abejonės tai būtų jaunasis lenktynininkas Charles Leclerc, taip pat Valtteri Bottas, Sebastian Vettel, Max Verstappen – irgi jaunas bei perspektyvus lenktynininkas bei, žinoma, Alex Albon.
Gyvenimo moto?
Na stengiuosi gyventi pagal graikų filosofo mintį – gyvenimui reikia judesių!
Na ir pabaigai, ko palinkėtum būsimiems dvyliktokams?
Nepasiduok iškilusioms kliūtims, atrask tai, kas galėtų tave pradžiuginti, stenkis siekti kiek galima aukštesnių rezultatų.
Ačiū už pokalbį!
Haroldą kalbino Daumantas Žąsinas
*Intervių paimtas prieš karantiną*
*Straipsnį publikuoti be sutikimo griežtai draudžiama*