Na štai ir pasirodė ilgai lauktas interviu su Gvidu Diržiu.
1. Papasakok šiek tiek apie save.
Save? Galima pagalvot?... Žmonės sako, kad aš esu nedidukas, kažkur žmogui maždaug iki juosmens ir mažesnis už barzdočius nykštukus, nes aš barzdos neturiu. Neturiu nieko stebuklingo, nebent galiu labai gretai ir tyliai pranykti. Ką turiu omeny? Tai kad labai tyliai vaikštau. Mano storas pilvas, dažnai rengiuosi ryškiais drabužiais, paprastai žaliais ir geltonais, batų nenešioju, nes kojos iš prigimties storais odiniais padais ir apžėlusios tankiais šiltais juodais gauriukais. Galva irgi. Bet mano galva garbanota. Mano rankos ilgos, miklios, tamsiais pirštais. Veidas geraširdis, juokiuosi sodriai, tarytum iš pilvo. Viskas. Čia aš rimtai....
2. Kodėl tau patinka Anime ir Manga?
Man daug sykių teko apie tai pasvajoti. Turiu tokią dainą apie mangas ir kodėl jos man patinka: „O ko jūs čia ieškot ir kur jūs sustosit? Kepsnys štai ant iešmo. Ten jau josi! Oj tralalalala, čia pieva žalia, ha ha!“. Rimtai.
3. Kiek laiko tu jau domiesi Anime ir Manga?
Kadangi man yra 50 metų, tai kažkur apie 53m.
4. Tu grojai mokyklos grupėje, kodėl nenori savo ateities sieti su muzika?
Na, nes ten atsiduoda elfais ir mokykla man neleidžia, žlugdo mano viltis, svajones ir siekius.
5. Girdėjau dalyvavai konkurse susijusiame su japonų kalba, kaip sekėsi ir kiek laiko teko ruoštis?
Gerai, porą dienų. Vadinasi „visi patraukė toliau vesdamiesi ponius“, o jei rimtai „*********************“. (Iš tikrųjų vadinasi Aš ir Japonija)
6.Kiek laiko jau mokiniesi japonų kalbos?
Žiūrint ką vadinsim japonų kalbos pradžios mokslu. Jeigu šnekėsime ir teigsime, jog kai išgirtau pirmąjį žodį, tai buvo maždaug gal kai man buvo keturi metai, kai pamačiau pirmąją drakonų serija ir išgirdau: Cha la Head cha la... Bet tai nieko nereiškia, tai tik paprasti žodžiai iš anglų kalbos. Jeigu japonų kalbos mokymosi pradžia vadintumėme pirmuoju mano išmoktu sakiniu, tai galbūt septintoje klasėje. Bet sunku įvardyti, kas yra sakinys. Sakinys juk gali susidėti ir iš vieno žodžio, o galbūt sakinys ir negali turėti net ir pabaigos. Jeigu teigsime, jog pirmasis mano išmoktas sakinys buvo vieno žodžio, tai žinoma buvo kaip jau minėjau Cha la head cha la, tai nieko nereiškia... O ar sakinys turi reikšti ką nors?.. Ar sakinys turi mums ką nors pasakyti?.. Manyčiau, kad ne, nors kiti gali teigti kitaip. Jeigu mano japonų kalbos mokymosi pradžia laikysime tada, kai išgirdau žmogų gyvai šnekantį japonų kalba... Tačiau ką pavadinsime žodžiu „gyvai“?.. Jeigu žodis gyvai reiškia mūsų modernųjį, kibernetinį pasaulį, tai galbūt pirmą kartą tada, kai įsijungiau televizorių ar internetą, nežinau, sunku pasakyti.
Tačiau jūsų klausimas turėjo skambėti kiek kitaip. Kada pradėjote lankyti japonų kalbos kursus? Šis klausimas turi atsakymą, tačiau jis taip pat yra sudėtingas, jeigu jūs reikalaujate tikslios datos, aš jums galiu pasakyti – neatsimenu. Jeigu jūs reikalaujate laiko tarpo, tas laiko tarpas gali būti beribis. Tačiau, jeigu jūs klausiate kelintais metais – tada aš galiu pasakyti 17-ioliktais... Juk dabar yra 2017... 2016... aš turėjau ne tai omenį, aš turėjau omenį septyniolika, kaip septyniolika žiedų ant ramunės žiedo. O kiek ramunė gyvena? Žmonės sako: tiek kiek žiedų turi. O jeigu nuskinsime tuos žiedus, kaip tada, sunku pasakyti... Šis klausimas neturi atsakymo.
Tai įvyko tada kai mano širdis mano siela ir mintys pirmą kartą suprato tą sakinį, suprato jo prasmę ir žinojo ką jis reiškia, žinojo, kad jis tai išmoko... Išmoko? Iš ko išmoko? Iš žmogaus, iš tokio pat žmogaus, kokie esame mes. Tai buvo mano japonų kalbos mokymosi pradžia.
7.Ar turi idealą?
Turiu idealą. Turiu keletą... Vardų nenoriu minėti, bet juos pavadinčiau savo gyvenimo mokytojais.
8. Kas tavo manymu gyvenimo prasmė?
Gyvenimo prasmė? Norit užvest šią temą? Gyvenimo prasmė.... (ilga tyla) Koks buvo klausimas?? Ai. Panaudok „gyvenimo prasmė“ sakinyje. (sakinys buvo: Gyvenimas eina, prasmė miega.) Tai pažadink. Gyvenimo prasmę sunku pasakyti arba kaip tik labai lengva... Daugelis žmonių negali įvardinti savo gyvenimo prasmės vien dėl to, kad jie nežino, kaip tai žodžiais pasakyti, galbūt dėl to jie nežino savo gyvenimo prasmės. Todėl atsakyti jums negaliu.
9. Ar tu žadi savo gyvenimą praleisti Japonijoje?
Ne. Šioj žemėj. Pavadinimu planeta Žemė, nežinau, nebent žmonės nuskris į kitas planetas, tada gal ir pagalvočiau, kad reiktų nuvykt į kitą... Aišku priklauso koks atstumas, nes nuo to priklauso kaina ir kiek pinigų turėsiu... Bet dar priklauso ir kelionės būdas. Gal tai bus teleportacija ir kainuos kelis centus, o gal milijonus - skristi lėktuvu, kokiu nors kosminiu, kurie tonom benziną naudoja. Todėl labai sunku pasakyti ar noriu visą savo gyvenimą praleisti šioj žemėj, galbūt kitoj, gal į Marsą, raudonąją planetą, romantiška... Įdomu koks Marso dangus.... O jeigu man nepatiktų dangus. Galbūt tada negyvenčiau ten... Juk negali būt toks pat kaip žemėje, nes atmosferos sluoksnis kitoks, jis gal tamsesnis, galbūt raudonas, nes atsispindi nuo žemės paviršiaus, tai labai sunku... O jeigu dangus geltonas, dangus - kaip saulė. O galbūt Neptūnas geresnė planeta? Didelė tokia, nepasiekiama, neaprėpiama... Jupiteris... O gal reiktų iškeliauti toliau už saulės sistemos ribų. I kitas planetas, kitas saulės sistemas, paukščio tako kitos planetos. Bet kaip atrodys namai kitoj planetoj? Ar galėtumėme tai vadinti namais? Vadint namais tai, kur mes net nesam gimę... Mes gimėm Žemėj, o gyvenam Marse. Namai... Tokia vieta negali būt vadinama namais, tu nekvėpuosi tuo pačiu oru, negersi to pačio vandens, nematysi to pačio dangaus, nematysi tu pačių žvaigždžių į kurias žiūrėjai, atstumas atrodys toks didelis arba toks mažas...
***
1. Koks įsimintiniausias įvykis biliunkėje?
Kai pavaduotoja atsiuntė Takerį, kai mes nuėjom pasiimti daiktų, vien dėl to, kad jis prižiūrėtų, kad mes nieko nepaimtume (napavogtumėm) ir tada mes pradėjom dėtis daiktus, visus mikrofonus, viską iš eilės į kuprines. Bet aišku galiausiai viską padėjom į vietą... arba ne.
2. Koks žmogus mokykloje labiausiai motyvuoja dirbti?
Gintaras Ražanskas.
3. Ko labiausiai pasiilgsi baigęs mokyklą?
Namų darbų nedarymo.
4. Kokius egzaminus žadi laikyti? Kiek skiri laiko mokslams?
Mokyklos mokslams skiriu nulį laiko, nulį pastangų, nulį noro, nedarau namų darbų. Tai labai pagirtinas mano elgesys. Jeigu visi nedarytų namų darbų, galbūt irgi laimėtų tokį konkursą kaip aš laimėjau, galbūt jie visi mokėtų groti gitara, turėtų daugiau laiko sau, galbūt taptų geri ne milijone dalykų, o puikūs viename. Jeigu žmonės nedarytų namų darbų - jie būtų laimingesni. O egzaminus laikysiu: lietuvių, skaičių kalbos, raidės kalbą, žemės kalbą, na istoriją, geografiją, anglų kalbą, lietuvių kalbą ir matematiką.
5. Ką palinkėtum būsimiems dvyliktokams?
Go to hell. Juokauju. Mieli busimieji dvyliktokai, linkiu jums išpildyt vaikystės svajonę, kuri vadinasi pasiimti benziną iš tėvų ir padegti mokyklą. Tiesiogine prasme be jokių prikolų.