Sveikinimų ratui užsidarius, dvyliktokai žiūrovams parodė spektaklį - Kazio Sajos „Ubagų salą“. Tragikomiškas pjesės turinys sudomino publiką. Nesu teatro žinovė, bet vaidmenys buvo parinkti puikiai. Man labiasiai patiko Silvijos, Gretos, Agnės, Dariaus, Kotrynos ir Tautvydo vaidyba. Pagarbos ir didžiausios padėkos vertas Ramūnas Gilvydis, per trumpą įvaldęs pagrindinę rolę ir pakeitęs Edviną. Jo sukurtas personažas visus sužavėjo aukštaitišku paprastumu.
Po spektaklio vienuoliktokai pakvietė į šou – „Auksinių plytų“ nominacijų vakarą. Jis prasidėjo scenos darbininkų šėlionėmis. Skambant muzikai po sceną ardėsi pašėlusi valytoja Vaiga, daili vadybininkė Živilė ir visur tinkančių-viską mokančių vyrukų trejatukas. Nuotaikinga pradžia šaukte šaukė „Palaukit, dabar tai prasidės“! Į sceną žengė vakaro vedėjai. Akį džiugino ir širdį glostė Elenos elegancija ir subtilumas, Audriaus nuoširdumas ir paslaugumas. Ši porelė, kaip tikri profesionalai, nuo pirmos iki paskutinės vakaro minutės išlaikė aukštą lygį. O už kadro nominacijas skelbęs Mantvydas dar sykį įrodė kokią Dievo dovaną turi šis ramus vaikinukas. Manau, nesiginčysit, kad Mantvydo balsas drąsiai gali konkuruoti su gimnazijos Levitano, mokytojo Gintaro Ražansko, balsu.
Įteikti nominacijų buvo kviečiami mylimiausi mokytojai, šustriausi vienuoliktokai netgi Andrelis-visų draugelis. Nominacijų ir auksinių plytų užderėjo gausybė. Visi gavo ko nusipelnė. Atsiimdami nominacijas dvyliktokai dėkojo ir dievagojosi nesitikėję. Tik Silvija atsiimdama „Mokyklos mamičiukės" plytą teatrališkos lepunėlės balsu ištarė „Nu, maamm“. Daug žiūrovų aplodismentų pelnė ir „Mokyklos paukštis“ Žilvinas Žąsinas, padrąsinęs visus „Skriskim, žinau, kad galim...“. Įdomu koks žąsino vidutinis greitis? Puiki nuotaika užvaldžiusi visą salę nuslėpė mažytį incidentą – pasiklydusią plytą, bet nugalėjo nuoširdumas ir draugystė, nes Viktorijai skirta "Auksinė plyta" surado savo šeimininkę.
Pertraukose tarp nominacijų buvo visko: sveikinimų, siurprizų, užduočių. Nuoširdų žodį savo mokiniams „katlieriukams“ tarė mokytoja Aldona Daugelytė. Tai ypač smagu, nes iki šios iš mažesnių mokyklų atėję mokiniai likdavo pamiršti. Šimtadienyje negalėjusi dalyvauti „B-kų“ pirmoji mokytoja Rimutė Stanislavovienė perdavė puikų filmuką, kurį žiūrėdami gimnazistai sunkiai beatpažino save ir juokėsi iki ašarų.
Iškilmingas vakaras susilaukė „svečių“ pateikusių abitūrai užduotis. Mimės Monika ir Vaiga parodė, kad neužmiršo Rūtos Smalskienės pamokų ir nutarė šio meno pamokyti dvyliktokus. Jiems teko vaidinti Jono Biliūno "Kliudžiau". Išsigandusius bandė išjudinti Vaiga: lakstė, patarinėjo ir netgi miaukė. Ir pagaliau Gediminas Gvozdas išgelbėjo situaciją. Jis su pasimėgavimu ėmė „žudyti savo katytę“, kuri , beja, tuo atrodė visai patenkinta. Šventėje apsilankęs Ergilijus pataikūniškai vadino dvyliktokus „gimnazijos perlais“, bet privertė Justę, Mindaugą ir Jurgitą pašokti su jo numylėta Andzelmute. O kokios užduoties susilaukė mažytės (Audriaus pastebėjimas) auklytės! Joms teko atlaikyti karštų vyrukų viliotinį. Buvo akivaizdu, bet kam jau kam, bet Daliai Gilienei viliotinis šokamas ne pirmą kartą. Tai nepraslydo ir pro įžvalgias Elenos akis.
Šimtadienis baigėsi nerealiai atlikta daina „Aukštumos“. Visų nuotaika pasiekė zenitą. Gal neperdėsiu pasakydama, kad vienuoliktokų šou nustelbė abiturientų spektaklį. Išeidami iš salės žiūrovai tvirtino, kad tokio puikaus Šimtadienio dar nebuvo. Vienuoliktokų kūrybiškumas ir energija sužavėjo visus. Ir tik jie vieni žino kiek nuoširdaus darbo, kūrybinių kančių ir ieškojimų teko patirti.
Baigdama, linkiu dvyliktokams per likusį šimtą dienų griebti jautį už ragų ir sėkmingai pasiekti tikslą – gauti brandos atestatus.
Straipsnis: Emilija Musteikytė
Nuotraukos: Vytautas Navikas