Aktų salė sausakimša – ne tik mokytojai ir mokiniai susirinko, bet ir tėveliai atėjo savo atžalomis pasigrožėti ir gal vieną kitą ašarą nubraukti, supratę, kad jų „mažyliai“, regis dar neseniai išgirdę pirmąjį skambuti į pamoką, po 100 dienų jau nebetrins mokyklinio suolo.
Su šypsena veiduose abiturientai dainavo kaip pasiilgs mokyklos. Tačiau, kai savo prisiminimus pradėjo pasakoti pirmosios mokytojos visoje salėje buvo girdėti gilūs atodūsiai, jei mokytojų ir abiturientų prisiminimai sutapdavo.
Kaip leipo juokais IV a. Gimnazistai kai mokytoja Skaidrina Ratautienė skaitė laiškus, rašytus dar antroje klasėje. IV b. Už pilvų susiėmę juokėsi išvydę „senų laikų“ nuotraukas, o IV c. Prisiminė, kaip liūdėjo išsiskirdami su savo mokytoja. Na, po šios širdį virpinančios šimtadienio dalies atėjo laikas linksmybėms!
Ir štai prasidėjo „spektaklis“ nenusileidžiantis „Miestelėnui bajorui“. Tiek Romeo ir Džiuljetų per vieną vakarą JBG dar nebuvo mačiusi. Šiuolaikinės interpretacijos privertė iš juoko raitytis ne vieną.
Po abiturientų sekė III-iokai gimnazistai. Su trenksmais ir dainomis į salę įsiveržė visas čigonų taboras! Oi tie čigonai! Ko tik jie nedarė ir pykosi, ir taikėsi, ir vogė vienas iš kito, o kaip galvojot, kas jų bėdas ir nesutarimus sprendė? Ogi abiturientai! Visi vargai ne veltui, nusipelnę IV-okai buvo apdovanoti aukso medaliais.
O štai ir vakaro kulminacija - IV-okų gimn. auklėtojų pranašystės. Oi kaip būrė... Ir kortas traukė, ir kauliukus metė - viskas tam, kad tik kuo geresnę ateitį savo auklėtiniams išpranašauti. Tikėkimės, viskas bus taip, kaip išburta, bet viena aišku - šimtadienis baigėsi ir abiturientams liko mažiau nei šimtas dienų kol teks pasakyti - „Sudie!“
Brigita Ramanauskaitė