Jau nuo pat vaikystės mums į galvą skiepijamos mintys, jog knygas reikia mylėti ir saugoti. Bet būna dienų, kaip tyčia, kai iš dangaus pradeda lyti surištomis knygų rietuvėmis! Jei tiksliau, tai lijo pro antrojo ir trečiojo aukšto langus. Ir ką galvoti? Gal mokiniai bando priešintis švietimo sistemai? Nejuokaukim taip! Viskas labai legalu ir dora! Kaip ir priklauso XXI amžiuje, mūsų gimnazijoje knygos pro langus yra mėtomos su mokytojų žinia ir dar paskatinimu.
Jau nuo ankstaus ryto, atėjęs į mokyklą galėjai grožėtis didelėmis knygų krūvomis, sukrautomis trečiajame aukšte palei langus. Liūdi mokinio širdis supratus, kad šios knygos nebereikalingos, nurašytos ir paruoštos išmetimui, gal sudeginimui. Iš to didelio liūdesio prieini prie krūvos ir nori išgelbėti bent kelias knygas, bet staiga, lyg iš niekur nieko, pasigirsta balsas: „Šiukštu nevalia imti nurašytų knygų! Jas reikia sunaikinti!“ Taip ir liko knygos neišgelbėtos.
Eini kitą pertrauką koridoriumi ir sustingsti, nes pamatai užrašą STOP. Visos knygos, lyg kokios avarijos aukos apdengtos kažkokia juoda medžiaga ir dar apjuostos spalvota STOP juosta. Neduok Dieve koks mokinys paims bent vieną knygą!
Bet čia dar ne pabaiga. Knygos ilgai neužsibuvo koridoriuose. Vidury pamokų atsidarė antrojo ir trečiojo aukšto langai ir tada prasidėjo pats linksmumas. Vertingiausi istorijos vadovėliai iš kurių vis dar mokosi mokyklos mokiniai; vokiečiu bei prancūzų kalbos vadovėliai; angliškos, rusiškos knygelės; Apučio, Jonyno, Kuperio, Kiplingo, Krėvės, Vienuolio ir net paties Biliūno jau klasika tapę kūriniai – visi elegantiškai snigo pro langus ant kieto asfalto išleisdami savo paskutinį atodūsį. Ir niekas neleido paimti knygų – nevalia liesti svetimų „šiukšlių“.
Ech, kaip liūdna mokiniams tai matyti. Net kai kurie mokytojai sutiko, jog mokykloje knygos neturėtų būti mėtomos pro langus. Viskas tik makulatūra. Jei kilogramas makulatūros vertas 10 centų, tai kiek viena knyga? 1 centas? 2 centai? O anksčiau žmonės už knygas mokėdavo nemažus pinigus. Ir dabar ne ką geriau...
Mieloji gimnazija, šį kartą mane nuvylei. Mokiniai taip geidė senų (kai kurios iš jų naujos) knygų, o Tu jas išmetei. Galbūt jas nuvežė sudeginti, kaip tai buvo populiaru viduramžiais. Bet mieloji gimnazija, aš turiu patarimą! Kitą kartą surenk nurašytų knygų aukcioną! Taip biblioteka galės užsidirbti pinigėlių naujoms knygoms...
R.I.P.