Tęsiame rubriką „Dvyliktas Biliūnkalnio laiptelis“, kurioje šįkart ypatingas svečias – Elidijus Mažvyla. Elidijų kalbino Aistė ir Gabrielė.
Labas, Elidijau, papasakok apie save.
Labas, aš Elidijus, IV b klasės mokinys, esu aktyvus mokinių savivaldos narys, aktyviai organizavau renginius ir visai nemažai jėgų atidaviau mokyklos kultūrinei ir neformaliojo švietimo veiklai.
Ar gali išskirti po 2 blogas ir geras savo charakterio savybes?
Na gerai.. Tai aš esu draugiškas ir aktyvus, o neigiamos tai, kad kartais esu pavydus ir nemoku atvirai išsakyti kritikos kitiems.
Jeigu būtų apokalipsė, į kurį kabinetą bėgtum ir kodėl?
Į 35, nes ten yra pati geriausia ir draugiškiausia mokytoja Regina Pipirienė.
Ar jauti spaudimą iš mokytojų dėl egzaminų?
Ne iš visų, šiaip atvirai, tai, stiprios kritikos nejaučiu, bet tokios paviršutiniškos ir sveikos tikrai jaučiu. Ypač iš tų mokytojų, kurių dalykai truputį prasčiau sekasi.
Kaip įsivaizduoji tobulą pasaulį?
Pasaulis kupinas draugiškų,patriotiškų žmonių bei ammm....NUOSTABIŲ IDĖJŲ.
Kadangi dabar vyksta rinkimai, galbūt galėtum atskleisti, kurį kandidatą/-ę palaikai ir kodėl?
Galiu atvirai pasisakyti, tikrai neslepiu savo pažiūrų, jog esu už Ingridą Šimonytę, nes ji yra labai geras pavyzdys jaunimui, jos karjera yra pavydėtina ir siektina. Jos idėjos yra artimos mano jaunai širdžiai bei daugelis pažiūrų sutampa su jos požiūriu į pasaulį.
Ar turi labiausiai patikusį spektaklį/veikėją iš tų, kuriuose vaidinai?
Iš tikrųjų galiu išskirti du veikėjus, kuriuos teko vaidinti, tai yra spektaklio ¬„Devynbėdžiai“ Daunoras bei „Liepsnojančios širdys“ Banadas Dundulis. Daunoras turi daug man pačiam artimų savybių ir turėjau galimybę pasijausti tikru kaimo seniūnu bei vadovauti kaimui ir tas senoviškas tautiškas žanras man labai prie širdies. O „Liepsnojančios širdys“ ,tai labai patriotiškas kūrinys, iš tikrųjų, ir jautrus, todėl labai sukrėtė, ir yra artima istorija man bei buvo labai gera įsijausti į tų laikų žmonių gyvenimo kasdienybę.
Kokias pravardes esi turėjęs per šiuos dvylika metų ?
Buvo vienintelė ir gera, kurią sugalvojo penktoje klasėje Paulius Januškevičius. Tai yra labiau ne pravardė, bet vardo trumpinys Elyga, nežinau kodėl. Taip, taip, su ilgąja ELYGA. Tai prigijo nuo penktos klasės ir aš negaliu jos atsikratyt iki dabar, bet ir tikrai neturiu poreikio, man patinka.
Man atrodo, kad neatsikratysi ir po mokyklos.
Netgi tėtis pradėjo mane vadinti namie Elyga ir taip prigijo, tikriausiai dabar visą gyvenimą taip bus.
Ar esi susiplanavęs ką nors po mokyklos baigimo ar viską nulems egzaminų rezultatai?
Mano pirmasis ir kol kas vienintelis planas yra žiūrėti į egzaminus. Turiu nusimatęs kryptį, bet tikslios studijų srities nesu. Mąstau apie teisę, žurnalistiką. Visiškas utopinis noras yra aktorinis, bet daug kas spręsis po egzaminų rezultatų ir atestatų įteikimo.
Kokį darbą dirbdamas jaustumeisi pilnavertis ir laimingas?
Tokį darbą, kuris teiktų man džiaugsmą ir aš mėgaučiausi juo, kuriame galėčiau išnaudoti savo gebėjimus, pritaikyti žinias ir kad tai būtų vieta, kurioje galėčiau jaustis laimingas.
Ar manai, kad piniguose yra laimė?
Manau, kad ne, gyvenime yra daug svarbesnių dalykų nei pinigai. Yra daug puikių pavyzdžių, kur žmonės net ir turėdami nedaug pinigų, pasiekia daug ir turi gerą karjerą, puikią šeimą ir yra laimingi. Nemanau, kad pinigai suteikia pagrindinę laimę gyvenime.
Su kuo tau asocijuojasi ir ką primena žodis biliūnkė ?
Man biliūnkė, visų pirma, asocijuojasi su mokslu, žiniomis. Visus tuos septynerius metus, kuriuos mokiausi biliūnkėj, jaučiausi laimingas ir vertinamas. Būdamas parlamento narys ėjau kiekvieną rytą kaip į biliūnkę kaip į darbą ir jaučiau laimę, nors ir negavau už tai jokio atlygio, na nebent administracijos padėkas ar kitų paplekšnojimus per petį.
Kokį patarimą, ar palinkėjimą galėtum duoti būsimiems dvyliktokams?
Linkiu nuo pat rugsėjo pirmosios kibti į darbus, daryti namų darbus, nes be jų nebus gerų rezultatų, o kalbant apie egzaminus, tai reikia jais rūpintis, bet neverta nervintis ir linkiu į egzaminą eiti su šypsena ir pozityvu širdyje.
