Kristijonas Donelaitis, evangelikų liuteronų kunigas ir pirmosios lietuvių epinės poemos „Metai“ autorius, minėtame kūrinyje rašė: „Juk ir ponų vaikesčiai taip jau per subinę gauna,/ Kad jie, kaip kiti vaikai, į patalą meža.“ Taip rašytojas dar XVIII a. kėlė lygybės idėją, aiškindamas, jog visi vaikai – lygūs. Visi „durnai dūkinėdami“ visokių „niekniekių glūpų“ prasimano. O ar šiandien visi vaikai yra vienodi? Jų pačių bei pašalinių akimis – taip, juk jie visi „susėdę,/ Kartais broliškai purvus krapštydami žiopso...“ – kaip vėlgi rašė K. Donelaitis.
Mokiniai, vaikai, lyg ir tokiais pačiais švarkais vilkintys, iš tų pačių juokelių pasijuokiantys, netgi tais pačiais koridoriais vaikštantys bei tokius pačius mokslus kremtantys, tik galbūt kiek kitokiais tempais – juk tokia ir buvo akademinės klasės idėja, ar ne? Mokinys, rašęs neoficialioje Anykščių Jono Biliūno gimnazijos svetainėje, neklydo.
Rugpjūčio 31 d. paskelbti tvarkaraščiai oficialioje gimnazijos internetinėje svetainėje vienus pradžiugino, tačiau ne vieną vertė nuliūsti ar net braukti ašarą. Tikriausiai labiausiai nuliūdo III gimnazijos klasės „akademikai“, kurių nebuvo matyti stipriausiuose pogrupiuose. Rūpestingi IIIf klasės tėvai susirūpino, kodėl jų vaikai nesimokys su jų likusiais bendraklasiais. O kad jie per tuos du metus per pamokas, nežinia, ką veikė, turbūt užmiršo paklausti. Taigi sunerimę tėveliai skubinosi skambinti kuratorei ir net direktorei. Po tėvų teroro tvarkaraštis buvo pakeistas - akademinės klasės moksleiviai lietuvių ir matematikos dalykuose mokysis be kitų gabių gimnazijos mokinių. Pavasarį vykusiame PUPP, kurį laikė visi II gimnazijos klasių moksleiviai, didelė dalis „akademikų“ pasirodė prasčiau negu kiti gabūs mokiniai. Minėti gabūs mokiniai stengėsi kuo geriau išlaikyti patikrinimus, tačiau šiais metais vis tiek neturi galimybės mokytis kartu su savo lygio gimnazistais, o, tuo tarpu, „akademikams“, kurie visus metus bimbinėjo mokyklos koridoriais, trukdė kitiems ir ieškojo nuo ko nusirašyti namų darbus, atviros durys?
Visgi, ar tėvai turėtų vieni nuspręsti mokinio lygį, nes kyla įtarimas, jog mokyklos administracijai labiau rūpi mokinių tėvelių norai negu gabių vaikų rezultatai? Ar neturėtų būti pasitarta su mokyklos taryba, kuri egzistuoja tik dokumentuose? Juk šių metų gimnazijos reitingas parodė, kad gimnazijos lygis krito ženkliai ir tikrai neverta manyti, kad atliekant tokias „reformas“ mokyklos lygis kils.
Kairėj nuo trečio suolo