Po neilgos pertraukėlės "Dvyliktas biliūnkalnio laiptelis" grįžta su ypatingu svečiu. Pristatome Jums abiturientą — Simą Mickevičių!
Kokios emocijos tave aplanko, kai pagalvoji ir supranti, kad jau nebe už kalnų baigsis dvylikta klasė?
Iš tikrųjų aplanko dvejopos emocijos. Lyg ir linksma, lyg ir džiugu, kad visgi bus pasiektas dvylikos metų tikslas, bet prasideda kiti gyvenimo etapai, kurie nebūtinai bus lengvi. Ir tai galbūt šiek tiek gąsdina, šiek tiek suteikia tokio nesvarumo.
Kas tavęs laukia po egzaminų? Kokie darbai? Kokie planai?
Po egzaminų manęs laukia pasirinkimų metas, nes priklausomai nuo to, kaip pasiseks juos išlaikyti – teks rinktis. Norėčiau galėti rinktis iš kokių nors universitetų, į kuriuos galbūt galėčiau įstoti. Laukia stojimas.
Kai atsikeli ryte ir supranti, kad šiandien tikrai bus ne tavo diena, ką darai, kad pasijustum nors kiek geriau?
Dažniausiai taip nebūna, kad iš karto atsikėlęs iš lovos suprasčiau, kad šiandien man nesiseks. Stengiuosi iš ryto atsikėlęs, kad ir kaip kartais sunku būna tai padaryti, mąstyti kiek įmanoma pozityviau apie ateinančios dienos įvykius, nors ir ne visada jie būna laukiami ar norimi. Bet taigi... Atsikėlęs iš lovos visada tikiuosi, kad diena praeis gerai. Na, o jeigu diena būna sunki ar nuotaika tampa slogi, tai stengiuosi išeiti į gamtą, pakvėpuoti grynu oru, nes manau, kad tai padeda išlaikyti gerą savijautą.
Ar atsimeni, kaip jauteisi, kai pirmą kartą žengei pro gimnazijos duris? Kaip jauteisi?
Jaučiausi, iš tiesų, gana gerai, nes tai buvo mano tėvų mokykla ir aš kažkaip su ta mintimi, jog tai jau nebe svetima, ir atėjau į Biliūno gimnaziją. Greitai pritapau, greitai pradėjo patikti. Būdamas pirmoje klasėje iš karto įsitraukiau į parlamento veiklą. Tai jaučiausi gerai.
Galbūt buvai išsikėlęs kokių nors tikslų, kuriuos norėjai pasiekti?
2021-ais metais buvau išsikėlęs tikslą – perskaityti 25 knygas. Taip gavosi, kad tas tikslas buvo išsikeltas ne metų pradžioj, ne per naujus metus, o kažkur metų vidury. Bet per pusę metų sėkmingai visas 25 įvairaus žanro knygas perskaičiau.
Kiek laiko skirdavai namų darbams ir kiek skiri dabar?
Namų darbams pirmoj, antroj, trečioj klasėse ir dabar skiriu tiek pat laiko. Esu atradęs tokį sau tinkamą vidurkį. Aišku, visąlaik visus namų darbus stengiuosi padaryti ir dažniausiai juos padarau. O karantino metu atradau tokį naują būdą, kurį, aišku, jau sakė daugybę laiko mokytojai, tai daryti namų darbus tą pačią dieną, kai juos užduoda. Manau, kad kai pradėjau tai daryti karantino metu, mano mokslo rezultatai pagerėjo dar labiau.
Kokių mokyklos permainų norėtum pamatyti ateityje, kai apsilankysi?
Sugrįžęs į mokyklą, tarkim, po kelerių metų, norėčiau matyti mokinius. Galbūt ne kiek matyti, o žinoti, kad jie vis dar aktyviai dalyvauja parlamento veikloje ir šiaip mokyklos renginiuose bei užsiėmimuose, kad toliau užsiima įvairiomis labdaromis, rašo laiškus seneliams, per Kalėdas renka jiems saldainius ir tiesiog gerai leidžia laiką.
Kokia buvo geriausia tavo diena mokykloje?
Visos dienos yra šiek tiek geros ir šiek tiek blogos. Vienos dienos yra šiek tiek geresnės už blogesnes, o kitos šiek tiek blogesnės už geresnes. Taip kad, neturiu tokios vienos dienos, pačios mėgstamiausios ar įsimintiniausios, bet tikrai yra buvę labai daug gerų akimirkų Biliūno gimnazijoje.
Galbūt turi įvykį, kuris tau buvo nemalonus ar gėdingas, bet dabar jį prisimeni su šypsena?
Dabar linksma prisimint. Tai buvo 10-oj, man atrodo, klasėj, buvo rusų kalbos pamoka, vyko kontrolinis – reikėjo išmokti tam tikrus žodžius ir parašyti, ką jie reiškia. Kadangi man rusų kalba neypatingai sekėsi, nes galbūt aš nelabai ir norėjau, kad ji ypatingai sektųsi, tai buvau pagautas, prigautas, kaip sakė rusų kalbos mokytoja Makauskienė, jos akylios erelio akies nusirašinėjant. Ji pamatė pradžioj pamokos, bet nieko nesakė, leido man pabaigti. Bet pabaigus įrašė vienetą. Taip, kad iš pradžių buvo labai gėda, o dabar prisimenu su šypsena.
Dabar kaip darbo pokalbyje: pasakyk savo 3 teigiamas bei 3 neigiamas savybes.
Iš teigiamų, tai mėgstu išsikelti sau tikslus ir jų siekti. Mėgstu iššūkius, galbūt susijusius su mano tikslais. Išsikeliu gana sudėtingą tikslą ir jo bandau pasiekti. Trečias, manau, kad moku lengvai pradėti kalbą su naujais žmonėmis. O iš neigiamų tai galbūt, kad gebu greit supykti, bet tuo pačiu ir greitai atleisti. Kalbant apie atleidimą, dažniausiai trunka ilgiau laiko atleisti žmonėms, negu galbūt pats norėčiau to. Ir trečia... Trečia... Trečia, nusirašinėjau per rusų pamoką. Atleiskit, mokytoja Makauskiene, daugiau taip nedarysiu.
Kuo Biliūnkė yra geresnė ar pranašesnė, nei kitos mokyklos?
Mano nuomone, žmonių bendruomeniškumu, jei yra toks žodis lietuvių kalboje. Visi ganėtinai nuolankiai bendradarbiauja. Vyksta renginiai, į kuriuos įsitraukia, aišku ne visi, bet tikriausiai ir nereikia tikėtis, kad visi kada nors dalyvaus, bet smagu jausti artimą ryšį su mokytojais ir jausti, kad jiems iš tikrųjų rūpi.
Gal yra kažkas, kam norėtum padėkoti?
Dėkoju visiems savo esamiems ir buvusiems mokytojams. Ačiū, kad esat ir ačiū, kad rūpinatės mumis mokiniais bei stengiatės dėl mūsų gerovės.
Simą kalbino Luknė Gurskutė
*Straipsnį publikuoti be sutikimo griežtai draudžiama*