Gal dėl rankos paspaudimo, gal iš ankstesnio patyrimo arba tiesiog dėl nuoširdaus atsakingumo visą projekto savaitę mentorius nepaleido iš savo akiračio, pats vedžiojo į visas paskaitas, šiaip buvo pakantus mano burbėjimams... Tą patį galėčiau pasakyti apie visus studentus-mentorius. Visąlaik padėdavo ir parodydavo kelią. Tik buvo moksleivių, kurie mentorių gerumu papiktnaudžiaudavo ir ant galvų kartis bandydavo. Tai taip ir girdi: „Mentoriau, einam kojinių nusipirkt“, „mentoriau, nepanešu lagamino, nes turto metam prisikroviau.“ Ir ką jūs galvojat — eina kojinių pirkt, tįsia lagaminus.
Žinoma, svarbiausia projekto metu mokiniams buvo eiti į paskaitas ir įsijausti į studentiško gyvenimo būdą. Šią užduotį pavyko įvykdyti šimtu procentų. Projekto metu turėjom galimybę apsilankyti įvairiausiose paskaitose nuo aukštosios matematikos iki magijos. Taip taip! Magijos! Deja, patikinta, jog prof. Dumbuldoras magijos paskaitų neveda, pati pasirinkau bioetiką. Vėliau tik apsidžiaugiau. Neveltui pasimokyti bioetikos susirinko daugybė studentų. Pavėlavę net ant laiptų sėdėjo. Lygiai kaip bioetika mėgavausi ir rusijos užsienio politikos paskaita, didelį įspūdį paliko italų bei turkų kalbų pamokos (turkiška daina „šina šinanai“ galvoje užstrigo dar mažiausiai savaitei). Žodžiu, charizmatiški dėstytojai ir įdomiai pateikta informacija patrauktų mokytis bet kurį.
Laisvu nuo paskaitų metu taip pat buvome užimti įvairiomis veiklomis. Ryšiausiai atmintin įsirėžė protmūšis, orientacines varžybos, žaidimai ir susitikimas su VDU japonistikos klubu. Šiaip turėjome laiko ir pasivaikščiojimams, poilsiui, paskutnę dieną pasinaudojusis progą aplankiau dailės galeriją. Deja, turėčiau nuvilti tuos, kurie mano, jog projekto metu laisvai liejosi svaigieji gėrimai ir kiti dalykėliai:„Jokių! Pasirašėt sutartis, namie būnat iki 22 val. Aišku?“ Negana to, paskutinį vakarą sulaukėme kambarių patikrinimo, kurio metu, mūsų labui, alkoholio atsargų rasta nebuvo.
Reiktų paminėti puikias gyvenimo sąlygas. Aš nakvodavau VDU svečių namuose, kurie įsikurę pačioje Laisvės alėjoje, taigi po visų veiklų niekur klaidžioti nereikėjo — svečių namai labai netoli nuo paties universiteto. Taip pat namų kambariai tvarkingi, yra visi patogumai, net šaldytuvai. Be to, kasdien gaudavome sočius pietus. Na, o pusryčiams ir vakarienei pasigaminti turėjome sąlygas namuose. Gyvenau su mergina, atsivežusia sumuštinių keptuvę, taigi alkana tikrai nevaikščiojau.
Taigi, esu pilna įspūdžių. Projektas „Moksleivi, pabūk studentu“ suteikė unikalią galimybę iš arčiau susipažinti su Vytauto Didžiojo universitetu, jo pliusais ir minusais, artes liberales politika. Džiaugiuosi nors savaitę galėjusi pabūti studente. Labai dėkoju projekto organizatoriams, savo mentoriui Karoliui ir visai VDU studentų atstovybei! Nors, šiek tiek atitrūkus nuo mokyklos, bus sunku suole išsėdėti dar gerą pusmetį, esu labai labai laiminga galėjusi sudalyvauti šiame projekte. Jei projektas bus vykdomas ir kitais metais, siūlau sudalyvauti. :)
