Apie šio universiteto puoselėjamą artes liberales principą buvau girdėjusi ir anksčiau, tačiau tik praleidusi savaitę VDU supratau, kas tai yra iš tiesų. Studentai laisvai nusprendžia lankyti paskaitas ar ne, patys pasirenka dalykus ir tvarkaraštį.Tačiau mane labiausiai sužavėjo studento ir dėstytojo betarpiškas bendravimas. Buvau nustebusi, kai pačioje pirmoje paskaitoje išvydau, jog studentai drąsiai komentuoja ir kritikuoja vedamą paskaitą, pertraukia dėstytoją tam, kad pasakytų savo nuomonę. Sunku įsivaizduoti pamoką, kurios metu visi mokiniai stovi ant kėdžių, o mokytoja ant stalo arba palangės, o čia - įmanoma.
Po paskaitų į bendrabučius neskubėdavome. VDU SA organizavo „protmūšį“ kavinėje, kur galėjome parodyti savo žinias įvairiose srityse, nusivedė į klubą, supažindino su Kauno miestu, organizavo orientacines varžybas, kurių metu įsidėmėjome, kur yra svarbiausi universiteto pastatai. Vasario 16-oji VDU dviguba šventė. Šiemet šventėme ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir universiteto 90-ąjį gimtadienį. Dalyvavome mišiose Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje bei iškilmingoje eisenoje, žiūrėjome Giedrės Žickytės filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ kino teatre „Romuva“.
Sudėtinga pertekti visus jausmus, patirtus vasario 13-17 dienomis. Naujos pažintys, draugiška bendruomenė, studentiškas gyvenimo ritmas, laisvumas – visa tai kūrė džiugią nuotaiką ir nepamirštamas akimirkas. Suradau atsakymus į rūpimus klausimus, iškilo ir naujų klausimų, į kuriuos atsakymo ieškosiu bendraudama su studentais ir dalyvaudama kituose renginiuose. Tačiau svarbiausia, kad praplėčiau savo akiratį, pažinau kitokį pasaulį ir užsidegiau noru dar labiau tobulėti.
Jei ne ši savaitė, praleista tokioje liberalioje ir šiltoje aplinkoje, manau, jog mano pasakojimas būtų pradėtas taip, kaip pradedami visi įprasti pasakojimai: „Vasario 13-17 dienomis dalyvavau Vytauto Didžiojo Universiteto studentų atstovybės organizuojamame projekte „Moksleivi, pabūk studentu“. Savaitę lankiau paskaitas, bendravau su bendruomene, dalyvavau įvairioje popaskaitinėje veikloje“. Įdomu?
Projektas man padėjo suprasti, jog aukštas mokymosi vidurkis, geras reputacija mokykloje, pripažinimas, nuopelnai ir visa kita dar nėra viskas. Kaip sakė VDU SA prezidentas P. Baltokas, „svarbu, kad džiugintų“. Būti ne taip, kaip reikia, o taip, kaip gera. Nuo šiol ir aš tuo tikiu. Visiems moksleiviams, kaip visuomet, linkiu drąsiai visur dalyvauti ir tikėti, kad pasiseks, o abiturientams – pasirinkti tinkamą tolesnę gyvenimo kryptį, ne tą, kuri yra būtinai teisinga, o tą, kuri džiugina.
Judita Jurkėnaitė
Nuotraukos: Deimantės Piraitytės
Video reportažą galite pažiūrėti čia http://vimeo.com/37161680
