Kalėjimas, koncentracijos stovykla, lageris, getas, katorga, „durnynas“ – kiek daug nuostabių žodžių, apibūdinančių mokyklą. Kiek sukurta mokyklos padegimo planų, kiek kartų kartų melstasi dėl -25 šalčio, kiek kartų bėgta ir pabėgta, kiek kartų grįžta - nesugrįžta. Dabar jau viskas, rodos, baigta. O aš, kaip išgyvenusi 12 temties metų, ryžtingai papasakosiu savo istoriją.
Vieniems gražu nupieštos gėlytės, kitiems - saulytės, labiau pažengę žavisi žmonėmis, o vadinamieji profesionalai ieško gilių minčių. Viso to čia nėra. Tai - suderintos dvi mano gyvenimo aistros - dailė ir žirgai. Tai - būdas pailsėti, atsiriboti, nudžiuginti draugus (dauguma šių piešinių buvo dovanos). Tai - paprasčiausiai, mano gyvenimo dalis. :]
Kadangi žaviuosi gražiąja mūsų krašto bažnyčia ir labai mėgstu ją fotografuoti, nusprendžiau keliomis nuotraukomis pasidalinti ir su „Biliūnkės“ skaitytojais.