Artėjant vasarai, kartu su ja atkeliauja ir naujas „Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio“ interviu. Šį kartą kviečiame susipažinti su abituriente Lukne Navikaite – šilta, nuoširdžia ir vidine ramybe spinduliuojančia asmenybe!• Jei galėtum būti metų laikas, koks būtum? Kodėl?
- Šiaip, manau, kad būčiau ruduo, nes esu ir gimus rugsėjį, ir daug kas man sako, kad mano atmosfera, vibe‘as yra rudens. O kodėl, tai net nežinau, gal kitiems esu jaukus žmogus, nes ruduo ir asocijuojasi su tokiu jaukumu, ramuma.
• Jei reikėtų visą gyvenimą gyventi pagal vieną vertybę, kokia vertybė tai būtų? Kodėl būtent ši?
- Manau, gal pagrindinė vertybė tai – šeima. Man visą laiką šeima yra pirmiausias dalykas, gal tuo metu, kai buvau jaunesnė, draugai buvo pagrindinis dalykas, bet dabar pagalvojus, šeima yra svarbiausia. Be šeimos nebūčiau, kokia esu dabar. Tai, manau, ši vertybė ir yra svarbiausia.
• Jei tavo mokyklinis gyvenimas atsispindėtų filme, koks filmas tai būtų?
- Amm, šiaip tai, nemeluosiu, bet man mokyklinis gyvenimas sukelia daug streso, tai gal koks filmas galėtų būti toks su įtampa, kur nežinai, kas atsitiks bet kada, nes mokykliniame gyvenime viskas labai greitai keičiasi.
• Kaip manai, ar pažymiai atspindi žmogaus gebėjimus?
- Jo, labai geras klausimas, šitas klausimas visą laiką mokykloje manęs neramino. Labai visur stengiuosi ir noriu būt kuo geresnė, bet aišku, ne visada tai pavyksta. Dauguma sako, kad pažymys nenusako tavo vertės, bet iš esmės ir nusako, nes kiek tu įdedi pastangų ir, kiek tu stengiesi tame dalyke, tas pažymys tai ir atspindi. Tas įvertinimas ir parodo, kiek tu supratai tą temą. Tai taip, gal ir nenurodo tavo visos visos vertės, koks tu žmogus esi, bet ,sakykim, tam dalyke parodo, kiek tu sugebi ir žinai.
• Kokią nuomonę esi susidariusi apie mokyklą ir jos aplinką? Galbūt kažko trūksta?
- Šiaip, mokykla yra, manau, tikrai erdvi, labai faina ir tokia, kurios niekada nepamirši. Nėra, kad ji būtų labai jauki man, gal galėtų būti daugiau tokių susibūrimo vietų, tokių kaip, sakykim, tos pagrindinės erdvės pirmojo, antro aukšto fojė, trečiame – biblioteka. Tai jo, galėtų būti tokių šiltesnių, jaukesnių erdvių, kur būtų faina pabendrauti su žmonėmis.
• Kuri gimnazijos klasė tau labiausiai patiko?
- Tai labiausiai gal vienuolikta, nors gal ne (juokiasi)... Vienuolikta iš vienos pusės patiko, nes tas toks tarpas, kad esi apsipratęs toj mokykloj ilgesnį laiką, esi susiradęs draugų ir dar vieni metai laukia, kai išeisi. Bet šiuo metu, man ji nebuvo labai faina, nes atsirado tarpiniai, naujas dalykas, tai tas sukėlė nemažai streso ir liūdesio.
• Ar yra įstrigęs posakis ar citata, kurį dažnai sako kuris nors mokytojas?
- Tai gal, manau, labiausiai įsimintų Aušros Jurkėnienės, mano anglų mokytojos, pas kurią trečiadieniais aš turiu pirmas pamokas. Ji visada po pirmos pamokos sako: „Let’s go have a coffee break.“ Tada mes visi išeinam, pailsim ir vėl susiburiam į pamoką. Visada ši frazė mane ir draugus pralinksmina, manau, kad tai labiausiai atsiminsiu.
• Kiek mačiau, lankei gatvės šokius. Kodėl nustojai?
- Taip, lankiau Intrus gatvės šokius. Man jau nuo mažens patiko šokiai, aš pradinėse klasėse per šokių pamokas kurdavau, statydavau šokius ir man labai patikdavo! Kai buvau jaunesnė, lankiau labai daug būrelių - dainavimą, smuiką, šokius, baseiną, todėl per daug lankydavau jų ir man tiesiog atsibodo tas visas labai įtemptas dienos grafikas. Taip pat, atėjusi į gimnaziją, aš labiau norėjau susikaupt ties mokslais. Tai taip ir mečiau, nes pagalvojau, kad labiau reikėtų ties mokslais padirbėt.
• O ar buvo kilusi idėja grįžti atgal į kurį nors iš būrelių?
- Šiaip, norėjau grįžti į Intrus, nes man tikrai patiko ta muzika ir šokiai. Taip pat nemažai pasiekiau būdama ten.
• Įsivaizduok, kad galėtum sukurti ir pastatyti šokį su gimnazijos mokytojais, kokius mokytojus pasirinktum, kad tau padėtų tai padaryti, o gal būtų ir šokėjų?
- Aišku, pasiimčiau kuratorę Miglę, nes ji pati kuria šokius ir yra muzikali, tada gal pasiimčiau matematikos mokytoją Vilmą Kriaučiūnienę, nes ji tokia jaunatviška ir ,manau, duotų gyvybės šokiui. Loretą Mikalauskienę, manau, kad ji irgi linksmas ir fainas, vikrus žmogus, nors šiaip, su ja daug pamokų nesu turėjus. Taip pat pasiimčiau muzikos mokytoją, nes šokiai yra su muzika susiję. Dar ir kokią kuratorę Aliną, manau, kad labai tiktų.
• Kaip praėjo tavo šimtadienis ir ar lauki savo išleistuvių?
- Šimtadienis šiaip praėjo visai gerai ir sklandžiai, aš ten labai daug neprisidėjau prie pasirodymo ar šiaip viso kūrimo, labiau ten pasireiškė kiti dvyliktokai. Visas pasirodymas tikrai buvo linksmas ir tikrai bus nepamirštas. O išleistuvių laukiu, bet tuo pačiu ir nelabai... Laukiu, nes pagaliau baigsis mokslai, prasidės naujas etapas. Tuo pačiu nelaukiu, nes viskas baigsis ir tie visi draugai, klasiokai, mokytojai, kur kasdien matydavai pamažu dings, tai tas šiek tiek liūdnoka.
• Koks mokykloje mokomas dalykas tau labiausiai patiko?
- Man visai patikdavo ir patinka lietuvių kalba ir pati mokytoja Virginija Žalatkovienė, ji tikrai labai fainas ir šiltas žmogus. Taip pat, pats dalykas man patinka, patinka nagrinėti kūrinius, tik kartais tai patampa įkyru, bet ,tuo pačiu, man ir biologija patinka. Tik biologijoj reikia labai daug padirbėt - reikia labai daug skaityt, aiškintis, gilintis, nėra, kad ten , sakykim, kaip matematikoje – išspręsi kelis uždavinius ir gal kažką suprasi.
• Ar šios mėgiamos pamokos gali būti susijusios su tavo ateitimi?
- Lietuvių nelabai, tik tai tiek, kad reikia mokėti rašyt ir kalbėt taisyklingai, ar kažkas tokio, bet ,manau, kad su biologija. Planuoju studijuoti ties medicina, tik ne ta gilia. Šiaip, nėra, kad labai gilinčiausi, ką studijuoti, nes toks crazy (angl; beprotiškas) dalykas man čia yra, nežinau nei ką, nei kaip daryti, bet galvoju studijuoti kosmetologiją. Planuoju labiau su oda, tik dermatologe negaliu būt, nes reikia chemijos, o chemijos neturiu tam, tai lieka kosmetologija.
• O ar nebuvai susimąsčiusi apie metų pertrauką po mokyklos baigimo?
- Šiaip, galvojau, bet per ją nemanau, kad aš kažką nuveikčiau, kas man padėtų. Aš manau, kad man geriau iškart studijuot, negu pasidaryt tą metų pertrauką ir, ale, kažką atrast ar patirt. Gal ir būtų iš to kažkiek naudos, bet nemanau, kad man tai į naudą. Kiti, kurie mėgsta keliaut, daug patirt, yra nenustygstantys, tada jo, bet, kai aš nelabai tokia esu, tai manau, kad ne.
• Kaip sugalvojai prisidėt prie buvusių dvyliktokų šimtadienio?
- Amm, nežinau, aš prisidėjau dėl to, nes aš dažniausiai prisijungiu prie veiklų, nes noriu visą laiką kažkuo padėt ir, kad būtų geriau. Nebuvo labai daug žmonių, kad imtųsi tos iniciatyvos, tai prisidėjau. Man visai patiko ten prisidėti ir dalyvauti, nes tas toks geras jausmas, kad kažką sugalvojai, tas visas repetavimas ir po truputį matymas rezultato. Žodžiu, prisidėjau, nes tiesiog norėjau padėti.
• Palinkėk ko nors gražaus sau.
- Tai sau palinkėčiau stiprybės ir kantrybės, taip pat, kad dėl ko aš stengiuosi būčiau įvertinta. Dar, kad pasiekčiau, ko aš noriu.
• Kokį patarimą skirtum gimnazijos bendruomenei?
- Pažiūrėjus į kitas gimnazijas, kurios daro daugiau susibūrimų, galima sakyt, renginių, kuriuose visos klasės susijungtų, o ne kelios. Tiesiog, kad susiburtų žmonės, nes ,mano atžvilgiu, mokyklos bendruomenė yra labai susiskirsčiusi į tokias grupeles. Na, žinau, kad nėra pilnai įmanoma, kad kiekvienas kitam patiktų ir būtų draugai, bet tiesiog, kad labiau susiburt, pabandyti daugiau bendraut, atrast tą tarpusavio kalbą, labiau dalyvaut kažkokiuose renginiuose.
Luknę kalbino Arūnė Juodelytė