„O juk buvo jaunas ir jisai, stiprus ir visų branginamas. Tada apsiginti nuo žmonių negalėjo. Su juo vaikai žaidė, jį račiuluos įsikinkę, važinėjo: nepyko ant jų Brisius, kad ir kartais visai be reikalo jam skaudžiai suduodavo,- žinojo, kad mažas ir silpnas ir maža dar teišmano.“ (J. Biliūnas „Brisiaus galas“)
Taip Jonas Biliūnas savo apsakyme „Brisiaus galas“ kalbėjo jau apie nusenusį, kadaise visų mėgtą Brisių. Labai panašiai ir mes kalbame apie savo karjera mokykloje baigiančia prezidentę Martyną Zelevaitę. Su ašaromis akyse, su didele tuštuma savo šiltose širdyse bandome susitaikyti su ta mintimi, jog maždaug už dviejų mėnesių nebesutiksime žavių, besišypsančių Martynos mėlynų akių („Mano akys žaliai rudos!“) koridoriuje praeidami pro šalį. Braukdami ašarą suprantame, jog galimai nebeišgirsime jos juoko koridoriuje, kuris visad priversdavo atsisukti ir pagalvoti „Kas čia taip meiliai juokiasi?“
Martyna išeis, o jos tironiškas prezidentės sostas privalo atitekti kam nors kitam...
Gal Tai būsi Tu?!
Gal kada pagalvojai apie tą sostą? Gal Tu esi tas didis žmogus, turįs be galo daug idėjų, ko reikia mūsų mokyklos mokiniams? Gal esi 8tokas ar 10tokas?
Jei Tavo atsakymas yra „taip“, o mintys sukasi tik apie prezidento (-ės) pareigas, aš Tau sakau kandidatuok.
Būk kandidatas į jau beveik laisvą prezidento vietą.
Registruokis pas Radvilę Talačkaitę (III bg).
