Šį kartą Dvylikto Biliūnkalnio laiptelio rubrikoje - Viltė Morkūnaitė.Ar pasiilgsi mokyklos?
Galbūt pasiilgsiu ne pačios mokyklos, bet atmosferos joje, be abejonių, pasiilgsiu ir draugų, visų tų prikoliukų ir, kas be ko, kuratorės ir mokytojų (nepykit, ne visų).
Kas gero įvyko per šiuos metus?
Aišku, visos tos paskutinės šventės, pavyzdžiui, šimtadienis, paskutinis skambutis, naujos bendrystės, artimesni ryšiai su kai kuriais žmonėmis.
Geriausias atsiminimas mokykloje?
Apskritai per visus 4 metus gimnazijoje labai atmintyje išliko visos zoomų pamokos ir jose vykę bajeriukai, aišku, karts nuo karto būdavo, kad pamiegi ar valgyti daraisi, kol mokytojas Ražanskas pasakoja apie karus, bet šiaip linksma.
Ko pasiilgsi iš gimnazijos?
Nepykit, mieli mokytojai, bet labiausiai pasiilgsiu mokytojos Eglės Taleišienės, nes tokį žmogų nors imk ir prie širdies glausk ir, kas be ko, pasiilgsiu draugų.
Ar jautiesi pasiruošusi egzaminams?
Geras klausimas... Mokiausi 12 metų vien tam, kad kažko neišlaikyt? Baikit juokus, pasiruošus tikrai.
Mėgstamiausia biliūnkes vieta?
Ten, kur renkasi mėgstamiausi žmonės.
Kokiam kabinete jautiesi kaip namuose?
Pas nieką kitą taip nesijaučiu, kaip kabinete pas mokytoją Eglę.
Ką veiksi baigus mokyklą? Kokie ateities planai?
Turiu tris planus, bet mes planuojam, o Dievas juokiasi, tai pagyvensim ir pamatysim, kaip kas susiklostys.
Kaip jautiesi po pirmo lietuvių kalbos egzamino? Ar turi kokį patarimą?
Jaučiuosi neužtikrintai, nes lietuvių kalbos egzaminui kėliau pakankamai nemažus lūkesčius, o ir temos asmeniškai man pasitaikė nelabai malonios. Patarimą galėčiau duoti vieną - skaitykit ir domėkitės, kol dar nėra per vėlu.
Viltę kalbino Deina Češiūnaitė