Toks paprastas ir daugybę kartų girdėtas žodis - Konstitucija...
Jei eilinio biliūniečio, sutikto gimnazijos koridoriuje, paklaustume, ką jis reiškia, be abejonės išgirstume lakonišką ir teisingą atsakymą. Tai pagrindinis valstybės įstatymas. Dvyliktokas Laurynas rimtu veidu dar paaiškintų, kad šis įstatymas įtvirtina piliečių laisves ir teises bei nustato valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. Tikrai atsirastų ir šmaikštuolių, kurie uždainuot „...konsti-tuti-tuti-ta...“ Vargu, ar kas nors iš dabartinių gimnazistų žino šios trumpos dainelės kontekstą, bet geras ,,folkas“ nemirtingas.
O kokia gi konstitucionalizmo (mandresnis, bet suvokiamas ir ištariamas žodis) istorija? Prisiminkime keletą faktų.
Pirmoji Konstitucija pasaulyje buvo priimta JAV 1787m. Ir su tam tikrais pakeitimais galioja iki šių dienų. Čiupę ,,kulkuliatorius“ paskaičiuokime. Kada amerikiečiai švęs artimiausią savo Konstitucijos jubiliejų ir kiek metų jai sukaks? Štai jums ir integracija su Jos Didenybe Matematika.
Antrąją pasaulyje, bet pirmą Europoje kartu su kaimynais lenkais 1791m.Gegužės -3-ą parašėme mes, kai Ketverių metų seime bandėme gelbėti plėšrių kaimynių draskomą bendrą valstybę. Deja ši Konstitucija gyvavo tik kiek ilgiau negu vienerius metus. Naikinti ją suskubo savo privilegijas bijantys prarasti bajorai ir jiems į ,,brolišką“ pagalbą su savo kariuomene atskubėjusi ruzija. Nepaisant Gegužės 3-os Konstitucijos trumpaamžiškumo, jos reikšmė neįkainuojama. Daugelis istorikų sutinka, kad savo laikotarpiu tai buvo labai progresyvus politinis dokumentas, pirmąkart Europoje įteisinęs idėją, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia turi būti atskirtos. Lenkija Konstitucijos priėmimą laiko vienu svarbiausių savo istorijos pasiekimų. Gegužės 3 d. šios Konstitucijos garbei Lenkijoje švenčiama kaip nacionalinė šventė. „Konstitucija neišgelbėjo valstybės, bet išgelbėjo tautą“,- teigia lenkų istorikai. Lietuviai verčiau pasirinkę, braidžiodami po gaivią rasą švęsti Jonines, Gegužės 3-os Konstituciją mini kukliau. O juk ji buvo pirmas teisinis dokumentas išverstas į lietuvių kalbą. Įdomu ir tai, kas šia konstitucija mes keliais mėnesiais aplenkėme visokių revoliucijų mėgėjus prancūzus...(Su visa pagarba madam Laima).
Nepriklausomos respublikos laikotarpiu(1918-1940m.) Lietuva turėjo net šešias Konstitucijas. Tris laikinas (1918m., 1919m.,1920m.) ir tris nuolatines (1922m. 1928m. 1938m.) Dvi paskutinės buvo skirtos Tautos vado-prezidento Antano Smetonos valdžios įtvirtinimui. Prezidento kadencija buvo pratęsta iki 7 metų.
,,Prezidentas niekam neprivalo atsiskaityti už savo galios veiksmus.“
Reikšmingiausia rugpjūčio pirmą 100-metį atšventusi, 1922 m. Steigiamojo seimo priimta – pirmoji modernios Lietuvos demokratinė Konstitucija, įtvirtinusi konstitucines vertybes: teisinę valstybę, demokratiją ir žmogaus teises. Būtent 1922 m. Konstitucijoje pirmą kartą buvo nustatyta, kad ne tik Seimas ir Vyriausybė, bet ir teismas yra valstybės valdžios vykdytojas. Paprastai, įdomiai ir labai šiltai 1922m. Konstitucijos gimimą vaikiškoje knygelėje ,,Konstitucijos istorija“ yra aprašęs žurnalistas Andrius Vaišnys. Knygelė vaikiška, bet subalansuota kiekvienam valstybės istorija besidominčiam piliečiui.
Šiandien, spalio 25-ą, minime dabartinės 1992m mūsų Konstitucijos 30-metį. Tai ilgiausiai galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ją nuo pat 1990m. Kovo 11-os rengė profesionalus teisininkai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, Sąjūdžio atstovai. Išskirtinis 1992 m. Konstitucijos bruožas yra jos priėmimo būdas-referendumas. Beveik 81 procentas į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais.
Švęsdami Konstitucijos jubiliejų pagalvokime apie tai, kad neužtenka formaliai jos priimti, o būtina nuolat aktyviai įgyvendinti, o krizės metu – net ir apginti. Demokratinė Konstitucija (lai nesupyksta lietuvių kalbos mokytojos) yra labiau veiksmažodis, o ne daiktavardis, nes jos formalus galiojimas mažai ką reiškia visų piliečių aktyvių veiksmų. Konstitucija negali pati veikti be mūsų visų aktyvaus prisidėjimo.
Visiems šiandien laikantiems Konstitucijos egzaminą kuo didžiausios sėkmės! Žinoma bus keblių klausimų, pritrūks žinių. Bet Konstitucija šiandien į kiekvieną tegul prabyla Mažvydo Katekizmo žodžiais: ,,Imkit mane ir skaitykit“. Su švente!